Skaitykla #2

1 komentaras
Skaitykla / Sukurta Lietuvoje

Šie metai buvo sotūs Ūlos knygų lentynai – į lietuvių kalbą išverstos ne tik ilgai mano lauktos užsienio knygos, bet ir daug puikių lietuviškų naujienų. Subjektyviai išrinkau 2016-tų pabaigos ir 2017-tų metų favorites. Mano subjektyvumui įtaką darė ir į „Skaityklos“ lentyną pateko knygos, kurios pasižymi: 1) Netikėta idėja. 2) Netradiciniu knygos skaitymo būdu/interaktyvumu. 3) Tekstais, skatinančiais toleranciją, kūrybiškumą ir atvirą mąstymą. 4) Žaisminga edukacija. 5) Išskirtinėmis iliustracijomis ir bendru estetiniu pateikimu. 6) Turinio virškinamumu numatytai amžiaus kategorijai. 7) Ūlos simpatijomis.

„Berniukas ir jo mylinti širdis“, iliustravo Stasys Eidrigevičius, rašė François David

Leidykla: Mažojo princo fondas, Visa Lietuva skaito vaikams
Skaitytojų amžius: 4-7 m.
Siužetas vienu sakiniu: Berniukas Tristanas, turintis didelę mylinčią širdį, supranta, kad kai tik jis kažką įsimyli, tai tuo žmogumi ar daiktu pats ir pavirsta.
Patinka, nes: 1) Rankose laikyti Stasio Eidrigevičiaus iliustracijų rinkinį – ypatingas dalykas. 2) Iliustracijos tokios įkvepiančios, kad net aptikau Ūlą jas perpiešinėjančią. 3) Tekstą nuostabiai išvertė poetė Ramutė Skučaitė.

„Didžiulis kalnas, bedugnis vandenynas“, iliustravo Page Tsou, rašė K. Baker ir Z. Davidson

Leidykla: scriptus
Skaitytojų amžius: 7-18 m.
Siužetas vienu sakiniu: Verčiant puslapius, sužinai viską, kas –iausia: ilgiausios gyvūnų migracijos, didžiausi pasaulio drugiai, stipriausios istorijoje audros, giliausiai po žeme tūnantys gyvūnai ir t.t.
Patinka, nes: 1) Dramatiškai (ir dėl to įdomiai) suskirstytas enciklopedinis turinys 2) Verčia žavėtis ne tik gamta, bet ir ją knygoje atstovaujančiomis iliustracijomis.

„Diena, kai kreidelės nusprendė išeiti“, rašė Drew Daywalt, iliustravo Oliver Jeffers

Leidykla: Apkabink Mėnulį
Skaitytojų amžius: 2-7 m.
Siužetas vienu sakiniu: Dankanas vietoj kreidelių randa šūsnį paliktų laiškų, kuriuose kiekviena spalva priekaištauja dėl to, kaip berniukas jomis piešia ir spalvina.
Patinka, nes: 1) La-bai laukiau šios knygos lietuvių kalba, esu ją jau varčiusi užsienio knygynuose, kuriuose galima rasti visą kreidelių istorijų seriją 2) Kreidelių kaltinimai – tokie juokingi, kad kaskart raitomės su Ūla už pilvų susiėmusios. 3) Vienas iš retų atveju, kai vaikiški piešiniai panaudojami išties konceptualiai.

„Riešutortas“, iliustravo Vilija Kvieskaitė, rašė Benas Bėrantas

Leidykla: Nieko rimto
Skaitytojų amžius: 2-6 m.
Siužetas vienu sakiniu: Voveriukas su varniuku slapčia suvalgo mamos pririnktus riešutus, apkaltina lapę vagyste, o ši, atsinešusi riešutortą, duoda pamoką apie melavimą.
Patinka, nes: 1) Sklandi istorija moko, kad melai vis vien išaiškėja 2) Leidžia įvardinti įvairius iš to kylančius jausmus 3) Primena vaikui tuos dažnus momentus, kai norėjosi viską vienu kartu suvalgyti 4) Itin mielas Vilijos Kvieskaitės iliustracinis debiutas.

„Baisiai gražūs eilėraščiai“, rašė Daiva Čepauskaitė, iliustravo Ieva Babilaitė

Leidykla: Žalias kalnas
Skaitytojų amžius: 4-9 m.
Siužetas vienu sakiniu: Kūriniai suskirstyti į tris skyrius: gražūs eilėraščiai (apie laišką draugui, mieguistą rytą, mamų kvapą), baisūs eilėraščiai (apie girgždančią spintą, agresyvų vorą, šiurpulingą tamsą) ir virtuvės poeziją (apie svogūnines ašaras, blyno meilę keptuvei ir t.t.).
Patinka, nes: 1) Viena nuostabiausių Lietuvos poečių ir aktorių D. Čepauskaitė pirmą kartą prieiliavo ne suaugusiems, o vaikams, o tai yra didelė šventė 2) Eilėraščiai – švieži ir nebenalūs 3) Autorė geba subtiliai paliūdėti, pajuokauti ir pasibaisėti (beje, baisiuosius eilėraščius rekomenduočiau pirma paskaityti sau tyliai ir pasiruošti komentarams).

„Panama labai graži“, rašė ir iliustravo Janosch

Leidykla: garnelis
Skaitytojų amžius: 2-8 m.
Siužetas vienu sakiniu: Storulėje knygoje – ne tik visiems žinoma istorija apie Panamą, bet ir visi kiti Tigriuko bei Meškiuko nuotykiai, apie kuriuos lietuvių kalba mes nieko nežinojome.
Patinka, nes: 1) Istorijos tokios žmogiškos ir naiviai juokingos, kad kartais norisi kristi nuo kėdės. 2) Galima organizuoti visą Panamos savaitę ir skaityti po vieną pasakojimą šešis vakarus iš eilės. 3) Malonu susipažinti su naujais herojais Tigriuko ir Meškiuko pasaulyje.

„Šuniškos dienos“, rašė ir iliustravo Kęstutis Kasparavičius

Leidykla: Nieko rimto
Skaitytojų amžius: 4-7 m.
Siužetas vienu sakiniu: Šeimininkas ponas Amsėnas ir šuo Amsius nesijaučia labai laimingi, todėl apsikeičia vienas su kitu vietomis ir iš naujo įvertina tiek savo draugystę, tiek supančius daiktus.
Patinka, nes: 1) K. Kasparavičius moka duoti žmogiškų pamokų, pasitelkdamas siurrealistines istorijas. 2) Kelia empatiją gyvūnams ir verčia susimąstyti apie jų gyvenimo sąlygas.

„Laimė yra lapė“, rašė Evelina Daciūtė, iliustravo Aušra Kiudulaitė

Leidykla: tikra knyga
Skaitytojų amžius: 2-7 m.
Siužetas vienu sakiniu: Beeidamas pirkti bandelių, berniukas susipažįsta su lape ir jų draugystė tęsiasi tol, kol mažajam vaikinui tenka išsikraustyti į kitą miestą.
Patinka, nes: 1) Ir laimės, ir išsiskyrimo liūdesio pilna draugystė iliustruojama tokiomis smagiomis iliustracijomis. 2) Patinka nebanaliai kuriami tėvų personažai. 3) Tai – proga su pasididžiavimo jausmu paskaityti knygą, kurią netrukus angliškai išleis žymioji iliustruotų knygų leidykla „Thames & Hudson“. 4) Po knygos perskaitymo galima iškart nukeliauti į spektaklį ir gyvai sutikti Lapę, kaip mudvi su Ūla ir padarėm.

„Tautiška giesmė“, Vinco Kudirkos tekstą iliustravo Lina Sasnauskaitė, sugalvojo Laimonas Trota

Leidykla: tikra knyga
Skaitytojų amžius: 3-10 m.
Siužetas vienu sakiniu: V. Kudirkos tekstą kiekviename puslapyje kruopščiai ir atsakingai „aiškina“ Linos Sasnauskaitės iliustracijos.
Patinka, nes: 1) „Tautišką giesmę“ vaikams paverčia ne vien tik privalomu išmokti tekstu, bet ir padeda suprasti jo reikšmę. 2) Knyga – visko pilna: šmaikščių komiksų, žymių asmenybių, yra net stalo žaidimas su Lietuvos istorijos faktais. 3) Knygos projekto vadovės – J. Garlauskienė ir G. Pociūtė – Trota pačios vadovauja privačiam darželiui, todėl paskutiniuose puslapiuose surašė patarimus tėvams ir mokytojams, kad skaitymas būtų dar naudingesnis.

„Lindbergas“, rašė ir iliustravo Torben Kuhlmann

Leidykla: Nieko rimto
Skaitytojų amžius: 5-9 m.
Siužetas vienu sakiniu: Smalsus peliukas užsimano skraidyti ir, pakartojęs aviacijos istoriją, su savo konstrukcija perskrenda Atlantą.
Patinka, nes: 1) Knyga – tai jauno Hamburgo studento diplominis darbas ir leidybinis debiutas. 2) Iliustracijos – tokios įtaigios ir vaizdingos, kad skaitymas primena animacinio filmo žiūrėjimą 3) Peliuko istorijoje – nemažai nuorodų į tikrus aviacijos istorijos faktus, kurie lengvu stiliumi išaiškinami knygos pabaigoje. 4) Patiks visiems, svajojantiems skraidyti.

„Kur gyvena pabaisos“, rašė ir iliustravo Maurice Sendak

Leidykla: Laikas skaityti
Skaitytojų amžius: 2-6 m.
Siužetas vienu sakiniu: Su mama apsipykęs Maksas, nukeliauja į pabaisų šalį, kurioje tampa karaliumi, bet išalkęs ir pasijutęs vienišas, grįžta namo.
Patinka, nes: 1) Moko pasitikėjimo savimi, nebijant baisių pabaisų. 2) Matosi, jog autorius visai nesistengė konstruoti tobulai besielgiančio vaiko modelio, būtent todėl Maksas atrodo įdomus personažas. 3) Išleista 1964-aisiais (ir per tą laiką laimėjusi daugybę apdovanojimų) knyga tebestebina išskirtinėmis iliustracijomis. 4) Po skaitymo galima pažiūrėti Spike Jonze filmą „Where the Wild Things Are“ arba bent šiųmetinę John Lewis kalėdinę reklamą.

„Kultūringa pelė Stasė“, rašė Monika Krikštopaitytė, iliustravo Dalia Karpavičiūtė

Leidykla: modernaus meno centras
Skaitytojų amžius: 6-12 m.
Siužetas vienu sakiniu: Menu susidomėjusi pelė Stasė, susipažįsta su skirtingais meno pasaulio mylėtojais bei aktyviais dalyviais, o tai priverčia ją kelti klausimus ir ieškoti atsakymų parodose, renginiuose, susitikimuose.
Patinka, nes: 1) Tiems, kurie mėgsta su vaikais vaikštinėti po parodas, ši knyga – priemonė aiškinti, kas tose parodose eksponuojama. 2) Smagu bus skaityti dar ir todėl, kad autorė pašiepia nemažai mūsų dienų meno aktualijų. 3) Knygos gale – į pasakojimą įveltų meno kūrinių aprašymai.

„Bitės“, iliustravo Piotr Socha, rašė Wojciech Grajkowski

Leidykla: Debesų ganyklos
Skaitytojų amžius: 5-18 m.
Siužetas vienu sakiniu: Neįtikėtino grožio enciklopedinio turinio knyga pasakoja visą bičių istoriją, draugystę žmogumi, mitologiją ir netgi paliečia šiuolaikines bičių nykimo problemas.
Patinka, nes: 1) Sunku atsižiūrėti, kokio grožio iliustracijos. 2) Apie bites papasakojama 360 laipsnių kampu. 3) Dovanočiau net ir suaugusiems, bitėmis besidomintiems.

„Sibiro haiku“, rašė Jurga Vilė, iliustravo Lina Itagaki

Leidykla: aukso žuvys
Skaitytojų amžius: 5-18 m. (ir daugiau)
Siužetas vienu sakiniu: Tai – grafinė novelė apie į Sibirą su šeima ištremtą trylikametį Algiuką, jo gyvenimą ten ir grįžima į Lietuvą su „našlaičių traukiniu“.
Patinka, nes: 1) Istorija aprašyta jautriai ir pagauliai, todėl puikiai skaitosi, o kas nepasakoma tekstu – pavaizduojama iliustracijomis. 2) Penkiamečiams skaityti šią knygą jau galima – tekstas nėra labai sudėtingas, sudėtingesnis tik turinys, kurį reikia aiškinti. 3) Nors pristatyta tik prieš savaitę, nujaučiu, kad knyga bus labai sėkminga.

 

Praėjusių metų sąrašas – čia.

Share on FacebookPin on Pinterest

Maži dalykai #19

Parašyk komentarą
Maži dalykai

Sudėjau artimiausius renginius, naujas vietas ir atradimus į vieną nuorodų gniūžtę:

1. Dėl šito labiausiai nekantrauju – šį savaitgalį įvyks pirmas vaikiškos literatūros festivalis „Vaikų Kalėdų sala“. Visą programą rasite čia.

2. Pikantiškais ir natūraliais ledais įvairiose vietelėse prekiavę Ice Dunes įkūrė savo ledainę šalia Halės turgaus. Linkiu aplankyti!

3. Kaip ir kasmet – su komunikacija siaubingai nesusitvarkantis (nežiūrėkit į tą plakatinį paveiksliuką išvis), bet visuomet įdomių dalykų atsivežantis – Tarpautinis animacinių filmų festivalis „Tindirinis“ prasidėjo jau šiandien. Paprastai į vieną programą būna sudėti teminiai trumpametražiai iš įvairių šalių. Yra ir suaugusiems skirtos sekcijos – „Suaugusių žaidimai 16+“ ir „Siurrealistinis pasaulis“. Mėgstantiems eksperimentinę, autorinę animaciją turėtų la-bai patikti.

4. Dar vienas renginys savaitgaliui – šeštadienio „Vegfest kalėdinė mugė“. Pati geriausia proga metuose atrasti naujus sveikus dalykus. Pavyzdžiui, šokoladinį sviestą su beržų cukrumi (nekelia cukraus kiekio kraujyje – ir tinkamas ne tik vaikams, bet ir diabetikams), kuris buvo mano paskutiniosios „Vegfest“ mugės atradimas.

5. „Love Notes“ nuo šiol rūpinsis, kad įvairiose Vilniaus (ir Kauno) vietelėse būtų galima įsigyti kokybiškų užsienietiškų žurnalų. Turiu slaptą sąrašą, ką dar jie atsiveš, tad dabartinės opcijos – toli gražu ne galutinės.

6. Po to, kai Ūla vonios putoms išnaudojo visą mano brangų šampūną, pradėjau intensyviai dairytis vaikiškų ir tinkamos sudėties putų „fabrikėlių“. Čia ant scenos užlipo „Uoga Uoga“ ir pristatė savo vonios putas su apelsinų aliejumi „Kibiras debesų“. Ploju!

7. Tinklaraštininkė ir rankinių+kuprinių+piniginių kūrėja „Toks visoks“, internete atidarė itin estetišką sendaikčių krautuvėlę. Tik pažiūrėkit – čia!

8. Reguliariai įsimylintiems knygas, siūlau nepraleisti progos įsimylėti ir Jūratę Čerškutę. Entuziastingas literatūros kritikės dialogas su Ryčiu Zemkausku „Pasivaikčiojimuose“. Rausta žandai, kaip patiko.

9. Koks gyvenimas su trimete, kuri du metus kiekvieną naktį pabunda tamsoje ir, darydama keistus judesius, žaidžia su savo įsivaizduojamais draugais. Vietoj siaubo filmo, kviečiu pažiūrėti dokumentiką „Can’t Sleep Kid“ – visos 46 min sukeltos į YouTube’ą.

10. Viršutiniame paveikslėlyje – du mieeeeeli (ir man nauji) vaikų prekių ženklai: „Slumberkins“, kuriantys miego draugus ir miego knygas, bei siuvinėti portretai „Aro“.

Tai kur pasimatysim? : )

Share on FacebookPin on Pinterest

Reti lapkričio savaitgaliai

Parašyk komentarą
Savaitgaliai

Taip ir yra – savaitgaliai dėl mano studijų praretėjo. Žymiai mažiau liko tokių, kurių metu nereikia būt (maloniai) palinkus prie knygų. Įsigudrinau Ūlai supaprastintai perpasakoti savo privalomų perskaityti kūrinių siužetus – tokiu būdu ir pati akcentus galvoje susidėlioju, ir mažąją moterį jau šiek tiek supažindinu su klasikais.

Nežinau, kokio gerumo klausytojai yra jūsų vaikai, bet man pastatyt Ūlos ausis ir išplėst akis pakanka viso labo prisiminti, kaip nesėkmingai (dėl savo kreivų dantų ir dėl to šiek tiek per minkštai tariamos raidės „S“) dalyvaudavau skaitovų konkursuose. Įjungi įvairesnes intonacijas ir, žiū, penkiametė jau neša Vinco Krėvės „Rinktinius raštus“, nuoširdžiai prašydama, kad dar kažką iš tos knygos papasakočiau, haha.

Bet nuotraukose – ne knygos, o mūsų žygiai po miestą:

1 žygis. Aplankėm Indrę jos „DUE Fashion“ studijoje, kur Ūla išsimatavo visą (!) pirmąją vaikiškų tamprių kolekciją ir išsirinko SAU gražiausias. Baisiai norėjau įkalbinti pasirinkti kitas, nes jau iš anksto internete peržiūrėjusi kolekcijos nuotraukas turėjau vienas favorites. Bet paskui pagalvojau, kad SAU jas galiu ir nusipirkti.

2 žygis. Nuo rugsėjo Ūla prašinėjo, kad nusivesčiau ją į savo universitetą. Tad vieną savaitgalį sulaukę svečių, šiek tiek pavaikščiojom po VU teritoriją. Tikrai daugiau laimės patiri, kai gali mokytis tokiame prabangios architektūros labirinte. Kol kas nuotraukų – tik kelios, bet ruošiu atskirą įrašą apie tai.

3 žygis. Kol visi gyrė Valstybės pažinimo centrą – aš kentėjau. Nes planas jį aplankyti – vis neišdegdavo. Koks geras tai muziejus – matėsi jau iš nuotraukų. Bet tikrovėje įspūdis dar geresnis. Svarbiausia, kad viską galima (būtina!) liesti. Man galbūt tik buvo truputį sudėtinga suspėt su Ūlos tempu. Nes visos „instaliacijos“ reikalauja pirma perprasti taisykles, kaip jomis naudotis, ir perskaityti visą informaciją, kad susidarytum bendrą paveikslą. Penkiametei stovėti ir laukti, kol skaitai – ne tas žodis, kaip nuobodu. Tad tąkart tiesiog prabėgom, tai vieną dalyką, tai kitą pačiupinėdamos. Manau, kad kokybiškam ištyrinėjimui prasminga eiti po kelis kartus.

4 žygis. Išbandėm „her excellency“ kavos vietą. Ir vieta su kava mums patiko! Nes sėdi, gurkšnoji, ir Vilnius atrodo ne mažiau Paryžius. Galbūt tik aptarnavimas pasirodė kiek rūstokas.

5 žygis. Šiuo gyvenimo etapu negaliu ilgai išbūt be šakšukos. Tad jau aplankėm nemažai vietų, kurios ją gamina. „Pitarija“ – vis dar pirmauja, o antrą vietą skiriu „Beigelių krautuvėlei“. Nuotraukoje – mano pačios pirmas kartas:

6 žygis – pasiruošimas žiemos žygiams. Išsirinkom su Ūla labai gražiai pilkų vilnos kepurių, šalikų ir pirštinių iš „Adatytės“. Aš, kaip žmogus, nuo dvyliktos klasės nenešiojęs kepurės (nes įsivaizdęs, kad nei iš vienos pusės žiūrint man ji netinka), dabar maloniai šildysiu galvą. Kadangi Ūla savaitgalį gydėsi besibaigiantį peršalimą, visą komplektą išsimatavom namuose ir mintimis pasiruošėm gruodžio šalčiams.

Šįkart – tiek!

Share on FacebookPin on Pinterest