Lapiškas gimtadienis

Parašyk komentarą
Gražūs daiktai / Savaitgaliai

Gegužės pabaigoje suskaičiavom 6 Ūlos laimės metus ir su draugais atšventėm jos gimtadienį. Abi su Ūla sprendėm, kokia turėtų būti gimtadienio tema ir sugalvojom, kad veiksmas suksis pagal mėgstamą dukros knygą. Į trumpąjį sąrašą pateko „Panama labai graži“, „Kur gyvena pabaisos“ ir „Laimė yra lapė“. Kadangi balsavo ir mylimiausias Ūlos miego žaislas, lapės – nugalėjo.

UŽKANDŽIAI: bandelės ir įvairenybių padėklai

Paskutinėje savo metų knygų apžvalgoje pasakojau apie Evelinos Daciūtės parašytą ir Aušros Kiudulaitės iliustruotą knygą, kurioje miesto berniukas susipažįsta su miesto lape. Knygoje jie dalinasi bandelėmis. O iš visų bandelių rūšių, Ūlos mėgstamiausios – be nieko. Todėl nusprendžiau tiesiog nupirkti kelis pakelius šaldytų paruoštukų ir iškepti jas ryte prieš gimtadienį. Uogienės, šokoladinis kremas („Rimi“ radau – be cukraus) ir rikota – buvo padėti šalia ir tirpo kaip besmegeniai vasarą. Turint omeny, kad vaikai būna gana nevalgūs per gimtadienius, galiu šitą paprastą idėją skelbti itin pavykusia.

Dar pinterest’e buvau prisigaudžiusi, kad nuostabiai atrodo tokie įvairenybių padėklai, tad prisipirkau įvairių džiovintų ir nedžiovintų vaisių, uogų, riešutų ir suridenau juos į margą oranžinį koliažą.

VIETA: žaidimų kambarys „Uogienės diena“

Mūsų įkvėpėjų – knygos herojų draugystė skleidžiasi ant sūpynių. Todėl galvodama apie vietą, kurioje galėsim švęsti gimtadienį, pirmiausia žiūrėjau, kad joje būtų galima suptis. Paaiškėjo, kad šis kriterijos – uogelė palyginus su tuo, koks puikus yra žaidimų kambarys „Uogienės diena“ (įsikūręs netoli „Siemens“ arenos). Pavardinsiu jo pliusus: + optimalus dydis geram gimtadieniui, nei per daug, nei per mažai erdvės + dideli langai ir daug šviesos (džiaugsmas fotografams!) + subtilus, neperkrautas interjeras ir magnetiškai vaikus traukiančios sienų laipynės, kurios nuostabiai tiko oranžinės tematikos šventei + sūpynės ne vienam žmogui, o keliems, tad eilė prie jų ženkliai sutrumpėja + yra atskiras kambarys su stalo žaidimais ir stalo futbolu didesniems broliams, sesėms ir pusseserėms.

Dar man labai patiko, kad mus pasitiko pati „Uogienės dienos“ šeimininkė Rasa, kuri papasakojo, kad rūpinasi šia erdve kaip namais. Taip ir jautiesi – lyg būtum patekęs į globėjiškas rankas. Tik su Rasos pagalba spėjau paruošti užkandžius iki pirmųjų svečių atvykimo (nes, aišku, per visas puošybas, šito nebuvau spėjus pasidaryti namuose). Ir nors vaikams veiklos netrūko, gimtadieniui įpusėjus, Rasa dar iš slapo kambarėlio ištraukė pilną pakabą įvairių kostiumų. Prie jos supuolę vaikai paskui mums, į kostiumus, deja, jau nebetalpantiems, surengė improvizuotą spektaklį.

SUKNELĖ: lininė gražuolė iš „La Petite Alice“

Pamenat, prieš gimtadienį Instagram’e kreipiausi į jus patarimo, kur ieškoti lapiškos suknelės. Ir gerai, kad klausiau, nes taip radom lietuvių „La Petite Alice“. Žinojau juos iš anksčiau, tik nemaniau, kad suknelės siuvamos ne tik mažoms, bet ir kiek didesnėms panoms. Su jau ir taip dailia lino suknele pasisekė dvigubai: gavau atsakymą, jog yra opcija išsiuvinėti lapę!

DOVANA: lapė pagal užsakymą

Dovanoms Ūla nuoširdžiai norėjo daaar vienos lapės į savo nedidelę kolekciją, tad šįkart norėjau jai įteikti panašiausią į tą, kuri knygoje. Nors leidykla „tikra knyga“ turi po knygos pristatymus keliaujantį lapės egzempliorių, tačiau kol kas pardavimu neužsiima. Tad visiems autoriams sutikus, kreipiausi į BUBU ir likau viskuo patenkinta. Ypač Ūlos reakcija, atidarius dovanų dėžutę.

Ir pabaigai noriu pasidžiaugti, kad Dovaldės Butėnaitės fotografijų siuntinys elektroniniame pašte visad suveikia, kaip laiko mašina į gražiausias šventės sekundes.

Share on FacebookPin on Pinterest

Ne pasaka, o gyvenimas pagal Caroline Bosmans

Parašyk komentarą
Gražūs daiktai

Retai vaikų mados mugėse dalyvaujanti ir taip idėjų vagysčių vengianti „Caroline Bosmans“ geba priversti su spragėsiais laukti jos naujų kolekcijų. Belgų dizainerė, kurdama drabužius, atriekia humoro, perminko suaugusių pasaulio temas, o vaikų mėgstamus herojus įstumia į kampą taip, kad jiems nebelieka jokios galimybės grįžti prie infantilios simbolikos. Vakar pasirodžiusioje naujoje rudens / žiemos kolekcijoje, pavadinimu, „Life is not a fairy tale“, tą ir matome – Pinokį su gražuolio Keno galva, Snieguolės nykštuką su prekybos centro vežimėliu ir basą Pelenę, besispjaudančią vaivorykštėmis.

Daugiau kolekcijos modelių – čia: carolinebosmans.com/aw18-lookbook-1/

Share on FacebookPin on Pinterest

Balkonas prie sumuštinių

Parašyk komentarą
Savaitgaliai

Mudvi su Ūla buvom pakviestos dalyvauti naujos „Gardėsio“ avižų duonos pristatymo projekte, kuriame atsakėm į klausimus apie pusryčių ritualus ir priešais fotografę pagaminom po mėgstamiausią savo sumuštinį: aš – su burokėlių humusu, kiaušiniu ir ridikėliais, Ūla – su varške, razinom, uogom ir daaaug cinamono. Visą straipsnį galima paskaityti pas 15min.

O pagrindinė mintis, kuria norėjau pasidalinti, yra ta, kad begalinė tolerancija leisti dar mažą vaiką į didelę virtuvę – garantuotai suveikia. Buvo kartų, kai man yra supykinę ragaujant Ūlos išgalvotus patiekalus, bet jau statistiškai dažniau buvau nudžiuginta jos originalaus ingredientų mikso. Pomidorų ir saulėgrąžų šaltsriubė, Grikiai, kietojo sūrio ir kefyro padaže, Bananienė (obuolienė, kurioje daugiau – bananų) – visi patiekalai iš Ūlos meniu.

Būna, kad grįžtant po darbo ir darželio, pasiūlau Ūlai mudviem kažką pagaminti. Tada ji pati išrenka ingredientus parduotuvėj ir imasi gamybos, o aš tik pasėdžiu šalia, Darbo saugos inspektorės pozicijoje.

Ir žinau, kad kartais tai atrodo, kaip prabangus žaidimas, kuriame tiesiog gadinami maisto produktai. Ir kai duodi vaikui, pavyzdžiui, išmaišyt tešlą, o jis viską išpilsto, taip ir niežti liežuvis pasakyt: „Ačiū, pabandei, o dabar aš pati pasidarysiu“. Bet tada pagalvoju, kiek kartų pati esu išmetusi nuodėgelius šiukšliadėžėn ar kiek kartų rimti virtuvės šefai yra sugadinę kiaušinius, kol išmoko daryt tobulą benediktą. Ir labai vaizdžiai prisimenu tėtį, kuris valgė mano keptus pobjauriai violetinius blynus, kurie turėjo būt šokoladiniai. Tai – vienas mylimiausių mano vaikystės prisiminimų. Todėl tikiu, kad šitie virtuvės žaidimai yra daug vertingesni už lėles, konstruktorius ir puzles po 30 eurų.

Maisto kompozicijas dėliojo ir mus fotografavo Gerda iš Lempa foto.

Share on FacebookPin on Pinterest