Simpatijos rudeniui

Parašyk komentarą
Savaitgaliai

Rugsėjo savaitgaliai, sukėlę simpatijas rudeniui – po jūsų nosimis:

Jau viešai džiaugiuosi – nuo rugsėjo pradėjau studijuoti semiotikos magistrą Vilniaus universitete. Įdomi patirtis studijuoti dieniniame, praėjus šešiems metams po bakalauro (apie kurį ne taip smarkiai svajojau) apsigynimo. Atrodo, kad jei ne užimtumo akmenėlis, spaudžiantis laiką, galėtum glėbiais imti namų darbus, be jokių burbėjimų dėstytojams. Jau per pirmą mėnesį prisirinkau tiek literatūros ir filmų nuorodų, kad užtektų bene iki pensijos.

Dar maniau, kad sunkiau seksis pasivyti kurso draugus, kurie šviežiai baigę filologijas ir filosofijas, kalbės vien citatomis. Bet, tiesą sakant, gana gyvenimiškos patirtys ir darbe išmoktos pamokos, padeda virškinti informaciją. Nėra sunku, kai už rankos veda žingeidumas.

Tarp studijoms skirtų skaitinių, retai, bet vis tiek įterpiu malonumo skaitinius. Būtent toks yra „The Happy Reader“, kurį vis prašau draugų atvežti iš Londono. Beskaitydama žurnalą, mėgstu pieštuku susižymėti vietas, prie kurių norėčiau sugrįžti arba, ką verta pagūglinti. Šįkart viršelio ir viso numero persona – mano bendraamžė Lily Cole, kurią buvau nusižiūrėjusi nuo tų laikų, kai dievinau Tim Walker’io fotografijas. Raudonplaukė Lily buvo viena pagrindinių jo modelių.

Tokia ir atrodė – tiesiog išraiškinga manekenė. Tačiau šiame interviu ji nuostabiai prakalbinama Penny Martin, „The Gentlewoman“ redaktorės, ir papasakoja apie vaidinimą teatre bei pačios mėgstamus spektaklius, meno istorijos studijas Kembridže, knygyną Londone, kurio bendrasavininkė yra, internetinį start-up projektą ir keliais sakiniais užsimena apie buvimą dviejų metų dukrytės mama.

Vieną iš saulėtesnių rugsėjo savaitgalių, nuvykome į Varėnoje vykusią „Grybų šventę“. Manėm, kad galėsim išragauti visko, kas su grybais, bet meniu dominavo dešros. Užtai labai patiko, kad erdvė buvo pilna skirtingų aplink Varėną esančių rajonų showcase’ų (demonstratyvinių instaliacijų), kuriose būdavo po stalą su tradiciniais maistais, o tautiniais apsirengusios babytės ir diedukai, jais vaišindavo. Dar, Ūlos didelei laimei, jie būdavo prigalvoję įvairių žaidimų ir būrymų iš gamtinių žaliavų.

Kai Ūlai atėjo laikas išsirinkti suvenyrą, tai savo aštrios uoslės garbei, mažoji dūrė pirštu į medumi kvepiančią vaško žvakę. Dabar ją reguliariai vis padeginam namuose.

Jau pakeliui namo, sustojom dar prie Ūlos akies. Kol ieškojom vietos arbatos ir sausainių piknikui, dar pasirinkom grybų kitos dienos pusryčiams. Ūla, nors jų ir nevalgo, klykė iš džiaugsmo dėl proceso smagumo.

O paskutinę rugsėjo dieną ir naktį praleidome Mindūnų kempinge. Nežinau, ar galima antrą kartą vadinti tradicija, bet kitąmet važiuoti – vėl yra ūpo. Tikėtina, vasaromis labai populiarus šalia ežero ir apžvalgos bokšto esantis kempingas, ankstyvą rudenį – ištuštėjęs. Visoje teritorijoje buvome tik mes ir pagrindiniame (apšiltintame name) gyvenusi pora (linkėjimai jums, jei skaitote!).

Kažkada prabangiu buvusiame kemperyje laisvai tilpome visi septyni. Ir dar po atskirą kambarį turėjom. Namą susišildėm ir su dujiniu pečiuku ir su elektriniu šildytuvu, tad buvo net šiek tiek per karšta. Vakare draugai pasirūpino karšta paelja, o ryte Ūla išvirė samanų ir eglės spyglių troškinį.

Šįkart – tiek gražaus rudenio.

Share on FacebookPin on Pinterest

Maži dalykai #18

Parašyk komentarą
Maži dalykai

Rugsėjis atėjo su lauktuvėmis. Daugybė renginių ir naujų dalykų:

1. Mados tinklaraštininkė Kristė iš „Feed Your Fashion Animal“ sukūrė pačios iliustruotų marškinėlių seriją. Dailūs!

2. Puikus pasakotojas Kristupas Sabolius ves vaizduotės mokymus, skirtus tėvams „Vizionieriai“. Savo vietą galima rezervuoti čia.

3. Kita mados tinklaraštininkė – Nereta – sukūrė geometrinių formų marmurinius interjero objektus. Grožėtis „Geometrika“ galima čia.

4. Žinau, kas tirpsta dėl pintų rankinių, o aš vis varvinu seilę priešais medines iš „Grav Grav“.

5. Turiu silpnybę Youtube įrašams, kuriuose demonstruojami itin mažų patalpų įrengimo sprendimai. Čia – neįtikėtinai erdvus gyvenamasis namas ant ratų.

6. Žymioji mama poetė Hollie McNish skėlė dar vieną video eilėraštį. Šįkart – apie žydrą ir rožinę bei primetamas visuomenės normas.

7. Šiuos tai reiks įsigyti! Popieriniai maišeliai priešpiečiams, gėlėms arba vonios daiktams – „Vargu bau“.

8. Nuo šio ketvirtadienio prasideda Vilniaus galerijų savaitgalis. Susekti įdomiausias parodas galima čia.

9. Naujojo cirko savaitgalis, kaip visuomet, labiau skirtas suaugusiems. Bet rekomenduoju nepraleisti antradieninio nemokamo pasirodymo ir su vaikais pamatyti penkias pasiutusias suomes. Veiksmas vyks Rotušės aikštėje 18.30 val.

10. Japonų pop kultūra – keliose „Litexpo“ salėse. Laukiam su Ūla „Now Japan“, kuris irgi – savaitgalį.

11. „Maisto dėžutė“ – tinginių piknikams.

12. Iliustracijoje – nuostabūs čekų mediniai žaislai „Kutulu“.

Šįkart – va tiek!

Share on FacebookPin on Pinterest

10 visiškai naujų lietuviškų vardų

18 komentarai
Kitos temos

Tauras, eglė, aušra ir rūta buvo tik galvijas, spygliuotis, paros metas ir augalas. Iki tos dienos, kai šiais bendriniais žodžiais buvo pavadinti ant mamų rankų besirangantys kūdikiai. Pagalvojau, kad metas porcijai naujų vardų. Tad per vasarą neskubėdama perverčiau visą Lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną, atrinkau ilgąjį 75 žodžių sąrašą ir galiausiai karūnavau tuos, kurie, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtai, bet savo skambesiu ir prasme turi potencialo tapti asmenybės paveikslo dalimi. Tai štai – 10 visiškai naujų* trumpų lietuviškų žodžių, kuriems linkiu tapti vardais.

*Patikrinus vardus, tikėtina, tik du iš jų buvo duoti po vieną kartą 1999 – 2017 m. laikotarpiu.

Juokas – vardas, kuris jo nešiotoją tikrai apdovanotų optimizmu. Savo skambesiu – tai subtilus žodis, maloniai nusliuogiantis nuo liežuvio.

Elnė – iš pradžių nenorėjau išsiduoti, bet visgi šis – mano mylimiausias, tad iš tikrųjų turintis nemažai šansų tapti ateities vardu. Elnė – labai moteriškas vardas, savyje turintis nemažai didybės.

Perlas – labai svarbus žmogus. Ir toks, kuris daug lobio turi viduje.

Ūka – sutrumpinta Ūkana. Su dedikacija mano mėgstamiausiai raidei Ū. Paslapties turintis vardas Šiaurės šalies vaikui.

Spalva – moteriai, kuri mėgtų būti visokia. Kartais ryškiais raudona, o kartais gal tamsi. Įdomu tai, kad šis žodis neturi jokio – nei teigiamo, nei neigiamo krūvio. Vadinasi, jį būtų galima susikurti.

Atomas – berniukas, kuris nenustygsta vietoje, o paskui – vyras, kuris turi grandiozinių planų.

Balsė – ji tai tikrai turėtų savo balsą ir taip įtikinamai jį valdytų, kad neliktų abejojančių.

Stiklas – žmogus, kuris kitus matytų kiauriai, ir kreiptųsi į juos su didele empatija.

Ūpas – dar vienas vardas į Ū ilgosios kompaniją. Ūpui gyvenime viskas būtų gerai.

Uoga – moteris, kuri žinotų, kurią gyvenimo pyrago dalį pirmiausia reikia čiupti.

_____

Visas vardų iliustravimui naudotas nuotraukas skolinausi iš fotografės, rašančios jautrų tinklaraštį „Fire & Joy“.

Share on FacebookPin on Pinterest