6 Latvijos dvarai 3 valandų atstumu

13 komentarai
Savaitgaliai

Vos kirtus Šiaurinę Lietuvos sieną arba 3 valandų atstumu nuo Vilniaus – pilna neapkalbėtų dalykų. Tokių, kurie ypač patiktų šeimoms, mėgstančioms pakeliauti automobiliu. Pasirodo, kad apatinio Latvijos regiono, Žiemgalos, žemėlapis pribarstytas nuostabių „vidury niekur“ esančių dvarų (dvarų – ir visai tiesiogine, ir mano šiek tiek praplėsta prasme). Vieną iš paskutinių vasaros savaitgalių mes pasistengėme kuo daugiau jų aplankyti.

1. MENININKŲ DVARAS: Abgunste

Abgunste dvaras man labiausiai krito į širdį. Jis iškilo 1780-aisiais, vėliau patyrė daug negandų, ir buvo atkurtas tik 1931 metais. Tuomet dvare veikė mokykla. 2018-aisiais įvažiavus į kiemą mus pasitiko nauji šeimininkai – jauna šeima, kuri iš naujo perkuria dvaro erdvę. Šiuo metu pastatas veikia kaip meninkų rezidencija, priimanti tekstile, keramika ir medžio darbais užsiimančius kūrėjus iš viso pasaulio, ir kaip renginių vieta.

Šeimininkai siekia dvarą išlaikyti atvirą – tad mielai priima svečius ir leidžia dairytis. Jie taip pat organizuoja gausius vėlyvus pusryčius (kuriems diriguoja vis iš kitos šalies atvykęs menininkas), o maistas patiekiamas ant skirtingų lėkščių, kurias rezidencijų metu sukūrė keramikai. Žinau, kad tikrai kažkada dar nuvyksim pas juos papusryčiauti (ir jums linkiu planuotis kelionę taip, kad pabūtumėte šioje maisto puotoje, o tam prasminga sekti jų FB puslapį). Net jei nenorėsite nakvoti ar nebūsit alkani – vis tiek užsukit. Pas juos visuomet – atvirų durų dienos.

2. KOLEKCIJŲ DVARAS: Mikelis

Mikelis – vieta, tiesiog vidury laukų apjungianti labai skirtingus laikmečius. Vienoje teritorijoje yra ir visiškai modernus viešbutis, ir kiek senesnio sukirpimo, bet skaniai vaišinantis restoranas, ir didžiulė transporto priemonių kolekcija (dėl kurios ir rekomenduoju atvykti), ir valstiečio sodybos gamtos muziejus (mažesnė, bet smagi latviškų Rumšiškių versija).

Po akis blizginantį automobilių muziejų (kuris yra didžiausia privati automobilių kolekcija Baltijos šalyse) vaikščiojom ne vieni – su palyda. Ir man, kaip neskiriančiai automobilių markių, labiausiai patiko klausytis istorijų, kurias mintinai moka ir apie kiekvieną transporto priemonę kažką įdomaus papasakoti gali muziejaus prižiūrėtojas.

3. ŠIUOLAIKINIS DVARAS: Zoltners

Pirmą naktį apsistojome Zoltners, kurį aš drąsiai vadinu šiuolaikiniu dvaru. Šią vietą, iš visų mūsų nakvynės vietų, labiausiai ir rekomenduoju, jei klaustumėt apie patalus ir pusryčius. Pirmiausia, dėl skoningai įrengtų kambarių, antra – dėl puikaus maisto (beje, pusryčių pradžioje jie visuomet pateikia tiesiog papjaustytą daržovių ir vaisių asorti, o tai yra geriausi užkandžiai vaikams) ir trečia – dėl pasivaikščiojimams skirto parkelio, kurį ankstyvais rytais lanko gervės ar užsuka kiti, iš kaimyninių miškų atšuoliavę gyvūnai.

Zoltners savo sezoninį meniu dar papildo jų pačių gaminamu alumi, mat restorane veikia nedidelė alaus darykla, turinti tris alaus rūšis (Original, Light ir Dark). Kaip pasakojo šeimininkai, nors restoranas yra vidury laikų, pas juos dažnai atvykstama tiesiog papietauti ar pavakarieniauti, tad verta iš anksto pasiskambinti ir rezervuoti staliuką.

4. ŽAIDIMŲ DVARAS: Tervetės parkas

Zoltners puiku nakvoti dar ir todėl, kad visai netoli nuo jų yra man niekad negirdėta vieta. Ją galima vadinti žaidimų dvaru arba, kad būtų lengviau įsivaizduoti, mediniu Latvijos „disneilendu“. Milžiniškas Tervetės parkas (kuriam drąsiai galima skirti 4-6 val.) yra susikirstytas į skirtingas žaidimų ir atradimų teritorijas. Mane ir Ūlą labiausiai sužavėjo Nykštukų miestelis – gausiai išsibarstę vaikų mastelio mediniai namukai, kurie, akivaizdžiai, pastatyti skirtingais laikotarpiais. Tie senesni – labiau miško spalvos, bet smagiai integruoti į gamtą – galima nulipti į rūsius, patekti į anglies kasyklas ir laipioti po skirtingus malūno aukštus ar pavažiuoti su girios traukiniu. Tuo tarpu, naujasis nykštukų namų kvartalas – dar kvepiantis šviežiais dažais ir vietoje pardavinėjamomis ledų porcijomis.

Tervetės parke kursuoja traukinukas (ir nevaidinant, kad visai nepavargot, verta jį išnaudoti bent vienai kelionei), kuris veža iki apžvalgos bokšto arba į vyresnių vaikų laipiojimo trasą. Pastaroji buvo Ūlos laimės finalas.

Po išsidūkimo, Tervetėje turbūt visi rekomenduotų graikiško žanro El Greco kavinę pavalgymui (paprasta ir labai draugiška vaikams vieta). Ir dar, be maudynių gyventi negalintiems, pasakysiu, kad buvome užsukę išsimaudyti iškart už Tervetės parko esančiame nedideliame Gulbių ežere. Jei nenuvažiuosit čia rudenį, o lauksit vasaros – tai drąsiai galite ten sustoti – puikiai paruošta maudynių vieta.

Pakeliui į antrąją nakvynės vietą dar užsukome į Laima Ceramics studiją – jaukiai įsikūrusią, nors esančią didelėje gamyklos teritorijoje (o ta gamykla – vidury laukų). Prieš mus kaip tik savo puodą baigė dekoruoti jaunavedžiai, o tuomet mes gavome progą papraktikuoti. Be organizuojamų workshop’ų ir vaikų stovyklų, studijoje dar man labai patiko slaptas iki galo nepavykusių, deformuotų ar jau kolekcijoje nebetinkančių keramikos dirbinių kambariukas. Jame galima įsigyti tokių vienetinių „gražių nevykėlių“ už tiek, kiek pats pasiūlysi. Ūla išsirinko labai keistos formos puoduką (iš kurio aš dabar negaliu liautis gerti kavą), o T. – aliejaus ar sojos ąsotėlį (parodysiu kada juos kituose įrašuose).

5. PASIVAIKŠČIOJIMŲ DVARAS: Mazmežotne

Antrą naktį nakvojome Mazmežotne dvare – didelėje teritorijoje, kurioje be skirtingų dvaro pastatų yra ir puikus parkas (su įvairiomis vaikų kurtomis instaliacijomis). Mes nakvojome atskirame namelyje (su didele svetaine apačioje ir dar didesniu miegamuoju antram aukšte), o vakarienės ir pusryčių keliavome į pagrindiniame pastate esantį restoraną (vakarienėms jie turi kelių patiekalų meniu, tad pasiskambinkit iš anksto, ką ruošia).

Be gražios parko teritorijos, yra kur vaikščioti ir aplink, mat dvaras yra įsikūręs Lielupės slėnyje. Palei upę įrengtas rimtas pasivaikščiojimų takas, kuris turėtų puikiai atrodyti rudenį.

6. BAROKINIS DVARAS: Rundalė

Neįsivaizduoju, kaip gimus Biržuose, galima būti neaplankius panosėje esančios Rundalės pilies. Turistiniai terminais kalbant, ši vieta vadinama Baltijos šalių „Versaliu“ ir tikrai palieka įspūdį. Pačiuose rūmuose galima pamatyti 43 restauruotus kambarius ir dvi didžiules sales su baldais ir įspūdingu sienų ir lubų dekoru.

Kad ir kaip gražu bebūtų, šešiametei apvaikščioti visas sales buvo iššūkis. Ir mes jį įveikėm, kai pasiūliau Ūlai telefoną ir pasakiau, kad kiekviename kambaryje ji gali nufotografuoti du labiausiai jai patikusius objektus. Net sukčiavo iš laimės!

Po pasivaikščiojimo rūmuose, tiek pat laiko galima skirti baroko stiliaus sodui su istorinėmis ir šiuolaikinėmis rožių rūšimis. Mes jau praktiškai buvome be kojų, tad pasinaudojome sodo turu ant ratų (kuris, beje, turi ir lietuvių kalba įrašytą gido pasakojimą).

Mano patarimas mėgstantiems fotografuoti vietas, neužpildytas margų turistų drabužių – atvažiuokite į Rundalę kuo anksčiau ryte, iškart, kai jie atsidaro. Nes tik tokiu metu sodas atrodo taip, kaip šiose nuotraukose. Vėliau jis prisipildo vaikštinėtojų.

Ir pabaigai trumpam kyštelėjome nosį į Jelgavą, kuri labai aiškiai savo miestelį pozicionuoja kaip festivalių miestą, todėl vasaromis čia vyksta smėlio skulptūrų, žiemomis – ledo skulptūrų, o tarp šių dviejų pagrindinių – dar visokių mažesnių festivalių.

Mes papietavome „Plate“ kavinėje (kuri turi didelį kiemą vaikams su žaidimų aikštele ir vaikiško dydžio namu, o viduje – žaislų pilną kampą) ir aplankėm kitoje gatvės pusėje esantį Šv. Trejybės bažnyčios bokštą. Šiuo metu 9 bokšto aukštuose yra įrengtas Turizmo informacijos centras ir interaktyvus muziejus (kur viską galima liesti iš išbandyti), pasakojantis Žiemgalos istorijas. Pačiame viršuje – restoranas, galerija ir apžvalgos aikštelė, kurioje galėjom pamatyti, kur dar pasivaikščioti bus galima atvykus kitą kartą.

Kad būtų patogiau rasti visas mūsų aplankytas vietas, sudėjau jas į žemėlapį, kurį galima rasti ČIA.

____

Šis įrašas – bendras „Ū ilgosios“ ir Latvijos turizmo departamento projektas. Mūsų draugystės metu Latvijos turizmo departamento atstovai pasiūlė aplankyti Žiemgalos regioną ir apie tai papasakoti jums. Turizmo departamento atstovė atsiuntė sąrašą rekomenduojamų lankytinų vietų, aš pasirinkau savo favorites ir tuomet kartu sudarėme bendrą programą. Taip, kaip nusprendžiau šias vietas aprašyti – buvo mano laisvas apsisprendimas ir šio įrašo turinys nederintas su Latvijos turizmo departamentu. Esu labai dėkinga jiems už pakvietimą, atvirą požiūrį į bendradarbiavimą ir puikiai praleistą laiką.

13 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *