10 draugystės su daržovėmis taktikų

6 komentarai
Savaitgaliai

Kalbant apie mane, Ūlą ir daržoves, mūsų santykiai – gana intriguojantys. Aš pati nevalgau nei mėsos, nei žuvies (greit bus trys metai). Ir nors per tą laiką mano sveikatos rodikliai, kuriuos tyčia reguliariai matuoju, yra tokie puikūs, kad net šiek tiek per geri (specialistų manymu), aš Ūlai nedraudžiu valgyti mėsos. Ir ji tai daro darželyje, svečiuose, kartais – kavinėse, jei užsinori. Tačiau namuose mėsos nebūna, aš jos neperku ir jai specialiai negaminu.

Bet galvoju, jog nedrausdama jai valgyti mėsos, nesukeliu būsimo noro maištauti. Mano tikslas – parodyti, kad maistas gali būti įvairus, skanus, naudingas, suteikiantis jėgų. Ir dar – kad vegetariškų patiekalų variacijų gali būti daug, ką paprastai sunku įsivaizduoti ne „žolę“, o mėsą valgantiems. Manau, kad pamačiusi viską iš abiejų pusių, ateityje Ūla pati galės nuspręsti.

Šioje vietoje gali susidaryti įspūdis, kad turbūt dukrai labai patinka daržovės ir ji entuziastingai jas valgo. Ne visai tiesa. Ūlai neįduosi salotų lapų, žirnelių, paprikų, nelabai mėgsta ir agurko, baklažano, salierų, cukinijos ar moliūgo. Taip pat ji yra mūsų sugalvoto namų restorano „Be nieko“ idėjinė lyderė ir produktus mėgsta valgyti vienus, be priedų, padažų ir nemaišytus. Bet keletas dalykų padeda susitarti ar apžaisti nenorą valgyti daržoves. Dalinuosi!

1-4-IMG_5043

1. Laisvė vaisių ir daržovių skyriuje

Kai kartu einam apsipirkti, leidžiu Ūlai man patarti, kokių daržovių ar vaisių imti. Kai kituose skyriuose yra draudimų, tai tarp vaisių ir daržovių lentynų dukra gali rinktis, ką nori.

2. Degustacijų ritualai

Būna, kad su Ūla reguliariai darome įvairių dalykų degustacijas – pavyzdžiui, skirtingų arbatų. Taip pat galima žaisti ir su vaisiais bei daržovėmis. Tai daug geriau veikia, nei prie vakarienės stalo skambantys maldavimai „na, bent paragauk…“. Nes degustacijų tikslas ir yra ragauti bei pasakyti savo nuomonę apie skonį. Bet ne patinka/nepatinka, o ar rūgštu, saldu, aštru, švelnu, malonu, į ką panašu ir t.t. Galima daryti tiesiog skirtingų daržovių ar egzotinių vaisių degustacijas, o galima –temines, pagal spalvas, pavyzdžiui – viskas, kas žalia, arba, kas geltona. Taip vaikas nebus iš anksto nusistatęs prieš tam tikrą daržovę ir galbūt ras tai, kas jam patiks (jo paties nuostabai).

2-7-IMG_5083

3. Negaminti vaikui atskirai (ne daržovių)

Šis – vienas sunkesnių, bet visgi labai veiksmingas ir prasmingas. Man asmeniškai, dar reikia kartais su savimi pakovoti tam, kad Ūlai pietums ar vakarienei nepagaminčiau kažko specialaus ir jos mėgstamo, kai pati valgau daržovių troškinį. Bet tai, kad vaikas neturės kito pasirinkimo, dažnai bus priežastis valgyti daržoves. Tol, kol įpras ir pamėgs. Net jei pradžioje sakys: „Tada išvis nevalgysiu.“, reikėtų švelniai, bet tvirtai atsakyti: „Nevalgyk. Ir jei visgi užsimanysi, visuomet gali paprašyt manęs, kad įdėčiau“. Čia svarbu iš tikrųjų nenusileisti ir po valandos nepagaminti kažko kito.

4. Negaminti vaikui atskirai (daržovių)

Turbūt suprantat, kad naivu tikėtis, jog vaikas norės valgyti daržoves, jei jam siūlysite įsidėti dar šiek tiek pomidorų, o tėtis tuo tarpu trauks iš šaldytuvo dešrą „kad sočiau būtų“. Jei valgote mėsą, siūlau nustatyti tam tikras savaitės dienas, kuomet visa šeima mėgaujasi iš daržovių pagamintu patiekalu. Be simuliavimo. Nes jeigu patiekalas – daržovių ir mėsos miksas, atsiranda labai slidi riba vertinant, ar vaikas iš tikrųjų visgi valgė daržovių.

3-2-IMG_5041

5. Pageidavimų koncertas

Yra viena sąlyga, kada rekomenduočiau nusileisti vaikui ir pagaminti patiekalą taip, kaip jis nori. Ta sąlyga – jo mėgstamos daržovės. Pavyzdžiui, Ūla mėgsta brokolius ir juo valgo virtus vienus, tik su šiek tiek sviesto. Ir ji nenori kitų variacijų – nei brokolių sriuboje, nei su makaronais ar prieskoniais, nei su kitomis daržovėmis. Todėl leidžiu jai valgyti taip, kaip patinka, nes tai žymiai geriau negu nieko.

6. Kai vaikas galvoja, kad nusprendė – jis

Kad vaikas pamiltų daržoves, svarbu jį įtraukti į maisto gaminimo procesą. „Savo pasigamintą“ patiekalą, tikėtina, valgys su didesniu entuziazmu. O čia jau galima sudaryti sąlygas daržovių panaudojimui, užduodant vaikui teisingus klausimus: ne „Ką dėsim į sriubą?“, o „Į sriubą dėsim morkas ar salierus?“. Su Ūla – puikiai veikia.

4-5-IMG_5071

7. Pateisinamos vagystės

Taktika paprasta – prisipjaustai „sau“ morkyčių ir agurkų bei žvaliai kramsnoji. Kai sulauki klausimo: „Mama, duok ir man“, tada atsakai: „Šiaip tai čia aš sau pasipjausčiau. Na, bet gerai. Paimk vieną.“, o tai dažnai išprovokuoja: „Ei! Aš sakiau, tik vieną!“.

8. Lyg tarp kitko

Mano dažniausiai naudojamas užkandžių būdas – pripjaustyti daržovių ir vaisių bei padėti juos vaiko kambaryje „lyg tarp kitko“. Ir nieko nesakyti, nesiūlyti bei nepaaiškinti. Tiesiog padėti. Užsukus į kambarį po valandos, lėkštė dažniausiai būna tuščia.

6-6-IMG_5074

9. Neatpažįstamos formos

Viskas, ką sunku atpažinti, valgosi drąsiau, tad su trintais kokteiliais Ūla išgeria ir salierus, ir špinatus, ir bazilikus. Dar vienas papildomas triukas, kuris pelnys simpatijas kokteiliui – liofilizuotų uogų milteliai (pavyzdžiui, aviečių, kurie nudažo viską labai ryškia rožine spalva).

10. Skoniniai bučiniai

Šis patarimas – desertui. Su Ūla kartais žaidžiame žaidimą, kurio metu reikia atspėti, kokio skonio bučkis, prieš tai atsikandus vieno ar kito dalyko.

Daržovių ir vaisių draugystės patarimus įkvėpė šis „IKI“ projektas: www.sodincius.lt

5-1-IMG_5050

6 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *