Žaislai, kuriuos miela apglėbti

2 komentarai
Gražūs daiktai / Sukurta Lietuvoje

Kviečiu į virtualų pasimatymą su Dovile, su kuria ir pati susipažinau elektroniniu būdu. Bet simpatiją pajausti buvo lengva – tiek Dovilės rašymo stilius, tiek pagrindinė tema, dėl kurios kalbėjomės – man iškart patiko. Nes viskas susisuko aplink Glėbinukus – jos kuriamas medžiagines būtybes. O jos ir mielos, bet ne per daug, ir su dailiom detalėm, bet labai sutbtiliom. Daugiau magijos – nuotraukose, o tikra istorija – klausimų atsakymuose.

01-Dovilei (272)

Prašau prisistatyti save ir savo šeimą bei pasisakyti, kas buvo prieš tai, kai nebuvo Glėbinukų.
Mano vardas Dovilė. Pirmiausia aš – Pauliaus žmona ir Lauryno mama. O tada jau esu dukra ir sesuo, draugė ir kaimynė. Visada buvau maksimalistė, pirmūnė, todėl gyvenau tikrai labai šablonišką, tvarkingą gyvenimą: mokykla, studijos, darbas. O tada mūsų šeimoje gimė jis! Ir supurtė mano pasaulį. Ir užpildė jį svajonėm, džiaugsmu, meile ir žaislais.

02-NAUJA22

Papasakok apie savo vaikystę: kur ją praleidai, kokie ryškiausiai prisiminai užsifiksavo.
Man vaikystė asociuojasi su laisve: sienų neatsimenu, tik kelius, laukus, pievas. Didžiausia laime laikau tai, kad augau ne viena – visuose prisiminimuose kur aš, ten ir sesė. Ji už mane dvejais metais jaunesnė, todėl jaučiau pareigą ją saugoti ir auklėti. Ilgai užtrukau, kol pavyko!

03-Dovilei (238)

Ar tėtis, mama ar kiti tave auginę suaugusieji dažnai žaisdavo su tavimi?
Kiekvienas suaugęs žmogus turėjo jam skirtą žaidimų formą: mama (o gal aš jai?) skaitydavo knygas, tėtis išmokė žaisti kortomis, žvejoti, su močiutėmis buvom virtuvės karalienės, mokytojos, siuvėjos. Ieškoti su kuo pažaisti ilgai netekdavo: augau su vaikais ir tarp vaikų, todėl dažnai suaugusiems žmonėms mūsų žaidimuose nelikdavo vaidmenų.

04-Dovilei (311)

Kaip, kai buvai maža, tavo kambaryje atsirasdavo žaislai?
Mėgstamiausi žaislai gyveno ne kambaryje, o spintoje prie laiko durų: raketės, kamuoliai, dviračiai. Vaikiškas vaikas aš buvau ne ilgai, todėl lėlės ir kiti panašūs žaislai gana greitai užleido vietą mokslams, rankdarbiams, knygoms. O dabar kuriu žaislus ir meldžiuosi, kad vaikai kuo ilgiau būtų vaikiški. Su visomis pasaulį užkariaujančiomis svajonėmis, spontaniškumu, smalsumu, betarpiškumu, atvirumu ir nekaltumu.

05-Dovilei (299) 06-Dovilei (9)

Kada supratai, kad reikia skirti laiko Glėbinukams?
Nežinau, ar čia labiau privalumas, ar trūkumas, bet gamta mane apdovajojo imlumu viskam: puikiai sekėsi ir krimsti matematikos užduotis, ir rašyti eses; suvokti fizikos dėsnius ir siuvinėti kryželiu. Tokiam žmogui labai sunku pasirinkti kelią. Racionalus mastymas viską dėliojo taip, kad kūryba man visada buvo takelis, ne kelias. Reikėjo laiko suprasti, kad be jos aš negaliu. Kai pagaliau tai supratau, beliko tik išraiškos klausimas. O atsakymas atėjo greitai ir spontaniškai: vieną vakarą prieš akis iškilo žaislo vizija, kitą dieną jau tempiau namo pilnus maišus audinių, siūlų, sagų, juostelių.

07-Dovilei (250) 08-Dovilei (281)

Papasakok apie juos plačiau – kaip atrandi charakterį, parenki jam medžiagas ir drabužius?
Galva dirba tik tol, kol sukonstruoju žaislą: nupaišau, sukerpu ir susiuvu kūną. O tada jau viskas savaime: rankos dirba, galva ilsisi. Tai ir nežinau, iš kur tie charakteriai atsiranda. Tarsi savaime, patys žaislai atsineša. Audinius ir kitas medžiagas žaislams renkuose atsižvelgdama į sudėtį, spalvas ir tekstūrą.

Žaislą turi būti smagu tyrinėti ne tik akimis, bet ir pirštais. Todėl pasiuvusi žaislą iš tam tikro audinio, jį dažniausiai aprengiu kitokiu – švelnesniu ar grubesniu, plonesniu ar storesniu. Labai patinka tai, ką galima išgauti siuvinėjant: skirtingi dygsniai, mazgeliai, matinia ir blizgūs siūlai – galimybės beribės. Glėbinukų veidai yra stilizuoti, neišbaigti. Juk pirminė žaislo paskirtis – lavinti vaizduotę, todėl realizmui čia tikrai ne vieta. Labai stengiuosi, kad žaislas būtų ir geras draugas vaikui, ir graži puošmena namams.

09-Dovilei (333) 10-Dovilei (73)

Kokiems vaikams siuni šiuos minkštus draugus?
Visokiems. Vaikiškiems ir nevaikiškiems. Nuo nulio iki šimto.

14-Dovilei (26)

Ar galėtum pabaigai parašyti palinkėjimą?
Lietuvių kalbos mokytoja mane tikrai sukritikuotų už didaktiką kalbos pabaigoje, bet taip norisi palinkėti skaitantiems, kad jų glėbiai kuo rečiau būtų tušti. O užpildyti juos taip paprasta: mamomis, tėčiais, broliais, seneliais, draugais, gyvūnais, lauko gėlėmis, knygomis, žaislais ir kitais glėbinukais.

18-Dovilei (347)

https://www.facebook.com/glebinukai/

2 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *