Mokyklinės nuotaikos

6 komentarai
Savaitgaliai

Nuotaikos – mokyklinės, nors Ūlos metai – dar priešmokykliniai. Mažoji liko savam daržely jų atbūti. Apie visokio plauko pokyčius ir yra šis įrašas.

Pamenu, man irgi taip buvo. Turėjau plaukus, siekiančius užpakalį, o prieš pirmą klasę užsimaniau trumpų. Panašiai ir Ūla. Anksčiau neleisdavo net galų patrumpinti, bet vieną dieną – pareiškė. Ir dar kiekvieną dieną primindavo, kad labai labai labai nori trumpų. Tad pirmą rugsėjo savaitgalį atsisveikinom su kasom. Ir tik dabar atkreipiau dėmesį, kad bene visos mano sekamos Instagramo mamos iš Japonijos lygiai tokiom pačiom šukuosenom savo vaikus kerpa. Ah, ir dar su tokia šukuosena – viena iš šitų keturių panų: @miasaidno

Visai prieš rugsėjį mokyklinių prekių medžiotojų džiaugsmui atsidarė „Raštinė (J. Basanavičiaus g. 2, Vilnius) – rinktinių kanceliarinių prekių parduotuvė ir šviežiai skrudintos kavos erdvė. Nukeliavom ten su draugais ir susipažinom su „Raštinės“ šeimininkais – architekte Ieva bei jos vyru Sauliumi. Jiedu susitiko prieš penkerius metus ir pajuto, kad abu turi fetišą gero dizaino kanceliarinėms prekėms. Ieva jas naudojo profesinėje veikloje, o Saulius pirkdavo sau ir kaupdavo stalčiuose su viltimi panaudoti pagal paskirtį. Kuris pirmas pasiūlė pomėgį perkelti į kitą lygį – jie nebepamena. Bet puikiai prisimena, kaip skelbimų portale netikėtai užtiko patalpas su milžiniškais vitrininiais langais. Šis skelbimas jiems pakuteno vaizduotę ir paskatino imtis veiksmų.

„Raštinės“ duris jie atidarė paskutinę vasaros dieną. Ieva pasakojo, kad ši vieta puikiai atspindi jų skonį ir požiūrį ne tik į rašymo instrumentus, popieriaus objektus ir daiktų laikymo priemones, bet ir į dizainą plačiąja prasme. Asortimentas neapsiriboja japoniškais blonknotais, vokiškais rašikliais ir itališkais segtuvais. Kačiukų formos sąvaržėlės, natūralūs smilkalai, įdomaus gyvenimo būdo knygos ir žurnalai, paukščių bingo, originalūs iliustratorių darbai, dovanų pakavimo popierius – tai tik keletas objektų, papildančių vizualiai dailų „Raštinės“ daiktų pasaulį.

Prie kiekvieno objekto Ieva galėtų sustoti ir papasakoti jo atsiradimo bei panaudojimo istoriją. Mane dar labai nudžiugino tai, kad patys būdami tėvai, pora smarkiai galvojo apie vaikus. Be rašiklių pradinukams ir stalo žaidimų, čia yra lentyna iš užsienio atkeliavusių pop-up ar idėjiškai įdomių vaikiškų knygų (net ir visai mažiukams). Savo akimis mačiau, kaip per kelias dienas jos ištirpo, tad neužilgo lentynose likusias turėtų papildyti naujos.

Kai mokyklos tema mūsų pokalbiuose ėmė dažnėti, išgirdau visokių Ūlos baimių. Turbūt prieš gerą pusmetį Ūla dar visiškai nenorėjo į mokyklą. Visaip ją kalbinom ir pasakojom, net ir seneliai buvo prisidėję prie mokyklinės propagandos programos, bet mažai pozityvo išspaudėm. Galvojau, kaip per daug neskubinant ar neperkalbinėjant, pripratinti ją prie tos minties. Ėmiau dairytis knygų apie mokyklą, kad paskaičius būtų drąsiau ir gal kažkiek lengviau įsivaizduot, koks tas naujas gyvenimas. Gali būt, kad nemokėjau ieškoti, bet lietuviškų ir man patinkančių neradau, tad atsisiunčiau tris iš užjūrio ir pristatau jas Ūlos mėgiamumo eilės tvarka – nuo labiausiai patikusios iki šiek tiek mažiau.

Pavadinimas: Adam Rex „School’s First Day of School“
Siužetas vienu sakiniu: ką tik pastatyta mokykla labai jaudinasi, kad tuoj bus pilna vaikų ir pirmoji jos diena praeina tikrai ne tobulai, bet su gražia pabaiga.
Patinka, nes: 1) Apverčia viską aukštyn kojom – dabar mokykla yra ta, kuri jaudinasi. 2) Ne viskas mokyklai gaunasi tobulai, ne visi vaikai ją mėgsta, o taip skaitant vaikai dar lengviau suprasti, kad jis – ne vienas neramus.  3) Puikios iliustracijos.
Atsisiųsti galima: čia.

Pavadinimas: David Shannon „David Goes to School“
Siužetas vienu sakiniu: Deividas eina į mokyklą ir dėl savo elgesio kiekviename puslapyje vis sulaukia mokytojos draudimų, kol galiausiai ištaisęs savo poelgį, su pagyrimu grįžta namo.
Patinka, nes: 1) Netradiciškai parodo, kas mokykloje vaikams draudžiama. Ir jei iš pradžių mūsų – jaunųjų tėvų kartą (kuri buvo mokyta nekartoti „negalima“) gali šiek tiek nustebinti „don’t“ kiekvienam puslapyje – bet tai geros temos pakalbėt su vaiku, kokios taisyklės atsiranda pradedant eiti į mokyklą. 2) Bent Ūlai labai gerai surezonavo draudžiami dalykai, kuriuos ji pati dažnai daro – ir dėl to skaitant labai juokėsi.  3) Patinka, kad pagrindinis herojus – baisuokliškos išvaizdos ir taip greit jam simpatiją pajauti.
Atsisiųsti galima: čia.

Pavadinimas: Alexandra Penfold, Suzanne Kaufman „All Are Welcome“
Siužetas vienu sakiniu: siužeto nėra, tai – atskiri ketureiliai kiekvienam puslapyje apie tai, kad visi skirtingi ir visi – laukiami.
Patinka, nes: 1) Padeda ugdyti tolerancijos jausmą ir leidžia suprasti, kad normalu būti kitokiu, nes iš tiesų – visi yra kitokie. 2) Geras paskatinimas su vaiku pakalbėti apie pas mus Lietuvoje dar retai matomus pavyzdžius. 3) Rodo, kokiais įdomiais dalykais galima užsiimti mokykloje.
Atsisiųsti galima: čia.

Neonų mada Vilniaus kavinėse jau seniai įsisiūbavo. Tuo geriau tiems, kurie nori papuošt ir savo namus – nes atsiranda pigesnės technologijos ir paprastesnis įgyvendinimas. Labai džiaugiuos, kad susipažinau su Rūta ir (virtualiai) Indre, kurios pagal individualius užsakymus kuria šviečiančius paveikslus – The Blue Indian Lights. Merginų klientai – nebūtinai vaikai, todėl nenustebkit jų Instagram’e radę erotikos elementų.

O užsakymo procesas vyko taip: aš sugalvojau Ūlai dedikuotą šūkį (kurį, mes, beje, dažnai naudojam ir dar dažniau – suveikia), nusiunčiau Rūtai, merginos padarė eskizą, išsirinkom spalvas ir užsakymas po keletos dienų buvo padarytas. Baltoji plokštuma – organinis stiklas, šviečiančios raidės – iš elektroliuminescencinių laidų, todėl gali šviesti, bet gali ir nešviesti. Kitoje paveikslo pusėje yra pulteliai su mygtukais, kuriuos paspaudus galima „paliept“ užrašui mirgėt trim būdais – tiesiog šviesti, lėtai mirksėti ir labai greit mirksėti. Su užrašu – išbandėm, dabar svajoju apie piešinį.

O paskutinė nuotrauka – daryta prieš kelias valandas šiandien. Mažoji priešmokyklinė pana su „Rylee + Cru“ suknele iš šviežios vaikų drabužių krautuvėlės Užupyje ir internete „Little Wild Ones“. Karūna – lankelis – „tikolipo“.

Man irgi šiandien prasidėjo antri magistro studijų metai, tai nežinau, ar pasimatysim čia dažnai, bet visada galit užsukt į www.instagram.com/uilgoji.

Share on FacebookPin on Pinterest

Lapiškas gimtadienis

Parašyk komentarą
Gražūs daiktai / Savaitgaliai

Gegužės pabaigoje suskaičiavom 6 Ūlos laimės metus ir su draugais atšventėm jos gimtadienį. Abi su Ūla sprendėm, kokia turėtų būti gimtadienio tema ir sugalvojom, kad veiksmas suksis pagal mėgstamą dukros knygą. Į trumpąjį sąrašą pateko „Panama labai graži“, „Kur gyvena pabaisos“ ir „Laimė yra lapė“. Kadangi balsavo ir mylimiausias Ūlos miego žaislas, lapės – nugalėjo.

UŽKANDŽIAI: bandelės ir įvairenybių padėklai

Paskutinėje savo metų knygų apžvalgoje pasakojau apie Evelinos Daciūtės parašytą ir Aušros Kiudulaitės iliustruotą knygą, kurioje miesto berniukas susipažįsta su miesto lape. Knygoje jie dalinasi bandelėmis. O iš visų bandelių rūšių, Ūlos mėgstamiausios – be nieko. Todėl nusprendžiau tiesiog nupirkti kelis pakelius šaldytų paruoštukų ir iškepti jas ryte prieš gimtadienį. Uogienės, šokoladinis kremas („Rimi“ radau – be cukraus) ir rikota – buvo padėti šalia ir tirpo kaip besmegeniai vasarą. Turint omeny, kad vaikai būna gana nevalgūs per gimtadienius, galiu šitą paprastą idėją skelbti itin pavykusia.

Dar pinterest’e buvau prisigaudžiusi, kad nuostabiai atrodo tokie įvairenybių padėklai, tad prisipirkau įvairių džiovintų ir nedžiovintų vaisių, uogų, riešutų ir suridenau juos į margą oranžinį koliažą.

VIETA: žaidimų kambarys „Uogienės diena“

Mūsų įkvėpėjų – knygos herojų draugystė skleidžiasi ant sūpynių. Todėl galvodama apie vietą, kurioje galėsim švęsti gimtadienį, pirmiausia žiūrėjau, kad joje būtų galima suptis. Paaiškėjo, kad šis kriterijos – uogelė palyginus su tuo, koks puikus yra žaidimų kambarys „Uogienės diena“ (įsikūręs netoli „Siemens“ arenos). Pavardinsiu jo pliusus: + optimalus dydis geram gimtadieniui, nei per daug, nei per mažai erdvės + dideli langai ir daug šviesos (džiaugsmas fotografams!) + subtilus, neperkrautas interjeras ir magnetiškai vaikus traukiančios sienų laipynės, kurios nuostabiai tiko oranžinės tematikos šventei + sūpynės ne vienam žmogui, o keliems, tad eilė prie jų ženkliai sutrumpėja + yra atskiras kambarys su stalo žaidimais ir stalo futbolu didesniems broliams, sesėms ir pusseserėms.

Dar man labai patiko, kad mus pasitiko pati „Uogienės dienos“ šeimininkė Rasa, kuri papasakojo, kad rūpinasi šia erdve kaip namais. Taip ir jautiesi – lyg būtum patekęs į globėjiškas rankas. Tik su Rasos pagalba spėjau paruošti užkandžius iki pirmųjų svečių atvykimo (nes, aišku, per visas puošybas, šito nebuvau spėjus pasidaryti namuose). Ir nors vaikams veiklos netrūko, gimtadieniui įpusėjus, Rasa dar iš slapo kambarėlio ištraukė pilną pakabą įvairių kostiumų. Prie jos supuolę vaikai paskui mums, į kostiumus, deja, jau nebetalpantiems, surengė improvizuotą spektaklį.

SUKNELĖ: lininė gražuolė iš „La Petite Alice“

Pamenat, prieš gimtadienį Instagram’e kreipiausi į jus patarimo, kur ieškoti lapiškos suknelės. Ir gerai, kad klausiau, nes taip radom lietuvių „La Petite Alice“. Žinojau juos iš anksčiau, tik nemaniau, kad suknelės siuvamos ne tik mažoms, bet ir kiek didesnėms panoms. Su jau ir taip dailia lino suknele pasisekė dvigubai: gavau atsakymą, jog yra opcija išsiuvinėti lapę!

DOVANA: lapė pagal užsakymą

Dovanoms Ūla nuoširdžiai norėjo daaar vienos lapės į savo nedidelę kolekciją, tad šįkart norėjau jai įteikti panašiausią į tą, kuri knygoje. Nors leidykla „tikra knyga“ turi po knygos pristatymus keliaujantį lapės egzempliorių, tačiau kol kas pardavimu neužsiima. Tad visiems autoriams sutikus, kreipiausi į BUBU ir likau viskuo patenkinta. Ypač Ūlos reakcija, atidarius dovanų dėžutę.

Ir pabaigai noriu pasidžiaugti, kad Dovaldės Butėnaitės fotografijų siuntinys elektroniniame pašte visad suveikia, kaip laiko mašina į gražiausias šventės sekundes.

Share on FacebookPin on Pinterest

Ne pasaka, o gyvenimas pagal Caroline Bosmans

Parašyk komentarą
Gražūs daiktai

Retai vaikų mados mugėse dalyvaujanti ir taip idėjų vagysčių vengianti „Caroline Bosmans“ geba priversti su spragėsiais laukti jos naujų kolekcijų. Belgų dizainerė, kurdama drabužius, atriekia humoro, perminko suaugusių pasaulio temas, o vaikų mėgstamus herojus įstumia į kampą taip, kad jiems nebelieka jokios galimybės grįžti prie infantilios simbolikos. Vakar pasirodžiusioje naujoje rudens / žiemos kolekcijoje, pavadinimu, „Life is not a fairy tale“, tą ir matome – Pinokį su gražuolio Keno galva, Snieguolės nykštuką su prekybos centro vežimėliu ir basą Pelenę, besispjaudančią vaivorykštėmis.

Daugiau kolekcijos modelių – čia: carolinebosmans.com/aw18-lookbook-1/

Share on FacebookPin on Pinterest