Instagramo mamos: @billie_and_i

Parašyk komentarą
Instagramo mamos

Ulrika – interjero fotografė iš Stokholmo. Įsižiūrėjau jos Instagram’o paskirą @billie_and_i dėl vaikų lauko maudynių bliūde (tos metalinės vonelės dubenimi niekaip nepavadinsi) ir kūrybinės namų nuotaikos. Pakalbinau ją, nujausdama, kad žmogus su daugiau nei 18 tūkst. sekėjų, nelabai kreips dėmesio į lietuviškai rašančią tinklaraštininkę. Bet mano nekuklumas nenuvylė ir Ulrika sutiko prisistatyti bei parekomenduoti 5 savo pačios mėgstamas Instagram’o mamas iš savo šalies.

„Aš – Ulrika, gyvenu Stokholme su dviem savo mažyliais ir sužadėtiniu. Mano Instagram’o paskiroje – labai labai nedidelė mūsų šeimos gyvenimo dalis (ir tikiuos, kad tai visi supranta, hehe). Kitą vertus, panašius Instagram’o profilius seku pati ir būtent todėl jie man patinka. Mūsų visų gyvenimuose yra netvarkos, tačiau rodyti norisi tik tai, kas miela. Pavyzdžiui, niekada neimčiau fotoaparato į rankas, kai mano vaikai – liūdi.“

„Pirmenybę teikiu jaukioms akimirkoms. Dar mėgstu interjerines nuotraukas, nes tai – didelė mano pomėgio ir darbo dalis.“

„Kaip asmenybei, man tikrai trūksta pasitikėjimo savimi. Bet jaučiu, kad Instagram’as ir šiltos reakcijos po nuotraukomis, man teikia savotišką pastiprinimą ir pamažu atrandu naują stipresnę save.“

„Mano Švedijos mamų iš Instagram’o penketukas:

@minimockspetra – super talentinga moteris, turinti puikų skonį ir gaminanti „tapukus“ vaikams bei suaugusiems.
@idalauga – stilingiausia stilistė, kokią aš pažįstu.
@josefin.haag – jos skonis ir nuotraukos – įstabios.
@annililove – moteris, turinti akį spalvoms.
@mixedgrillbanjul – viskas joje man patinka.“

 

Share on FacebookPin on Pinterest

Malonioji Nida

1 komentaras
Savaitgaliai

Man vis neatsibosta dalinti liaupses Nidai. Kasmet tam būna naujų priežasčių. Su kolegomis čia liekame porai savaičių ir nors darbas vyksta įprastais intervalais, vietos pakeitimas maloniai masažuoja smegenis. Pačios nuostabai, vis dar sugebu kompaktiškoje Nidoje atrasti pirmų kartų. Apie juos – kviečiu skaityti toliau:

Ūla – vandeninis žmogus – buvo itin patenkinta, kad galėjo Nidoje palaikyti man kompaniją visą pirmą savaitę. Nors mūsų agentūros metų vidurkis, regis, už maniškį amžių, yra mažesnis, bet jau galėtume kurti personalinį vaikų darželį/mokyklą. Ūlos didžioji pažintis buvo mažasis Jonas, leidęs dažnai jį vesti už rankos.

Dirbome, kaip jau kelis metus iš eilės, Nidos meno kolonijoje. Ten – mažasis Vilnius. Nuolat verda veiksmas, kalbama mažiausiai trijomis kalbomis vienu metu, o meno leidinių prenumeratos – visai nevėluoja.

Kopose šiemet buvo itin daug žemuogių ir rūko. Kopinėjom po debesis ir dairėmės, kur raudonuoja.

Per metus Nidoje atsirado nemažai Vilniaus dailės akademijos kuruotų architektūrinių objektų. Daugiausia tai – apžvalgos bokštai. Vieną galima rasti netoli švyturio, o kitą – einant nuo diskotekinės vietos „Zuikio daržo“ į pavalgymo vietą „Briedį“.

Įdomiausias atradimas šiemet buvo E. Jonušo namas – muziejus, į kurį tiesiai žiūri Nidos meno kolonijos langai. Ėjau pro šalį, radau atvertas duris, įkišau nosį ir taip susipažinau su jau iškeliavusio Eduardo žmona, kuri vasaromis grįžta į jų namą ir mielai priima besidominčius. Jos vyras – tapytojas (o name paveikslai sukabinti ant lubų, todėl juos apžiūrėti galima užvertus galvą), kuris itin rūpinosi senosiomis Neringos kapinėmis, o su sūnumi pagal tikslius brėžinius atstatė kurėną „Kuršį“ (autentišką kuršių valtį, naudotą iki XX a.), kuris iki šiol plukdo turistus.

O pasiplaukioti teko ir pačiai. Pasitaikė gera proga sutikti žmogų, kuriam – ne pelningi sandoriai, o bendravimas labiau patinka. Už dūmą ir gurkšnį plaukiojome ir ten, ir šen, klausydami istorijų apie bastūniškas kapitono keliones. Patarimas – kai eisite palei jachtklubą, žiūrėkit, kurio jachtos šeimininko akys labiausiai žiba nuoširdumu, o tuomet – kalbinkite. Slatažodis (ir pavadinimas) – „Rena“.

O kokia – jūsų Nida?

Share on FacebookPin on Pinterest

Kosminis gimtadienis

Parašyk komentarą
Savaitgaliai

Kai dariau išankstinę Ūlos 5-tojo dovanų žvalgybą, mažoji pribloškė mane pareiškimu, kad ji nori skristi su parašiutu. „Tuo, kur pakyli su lėktuvu ir iššoki.“ Nebuvau tikra dėl parašiuto, bet skraidymo tema jau buvo padiktuota. Tuomet pasisekė išgūglinti „Vėjo tunelį“, kuriame iš apačios leidžiama stipri oro srovė, išlaikanti visą kūną ore. „O vaikams galima?“ – paklausiau jų telefonu. Atsakė, kad galima. Tad prieš gimtadienio šventę, vežėme Ūlą paskraidyti.

Maniau, kad dukra tikrai kažkuriuo momentu perbals ir persigalvos. Nes aš pati – tikrai būčiau, jei būtų reikėję ir man. Bet įjungiau „atsipūtusios“ veido išraišką (turbūt vaikui nieko nėr baisiau, nei dėl jo persigandę tėvai) ir patikinau Ūlą, kad čia visai nėra ko jaudintis. Dukros skraidymo kompanionai buvo trys suaugę vyrai ir viena suaugusi moteris, kurie pakaitomis ėjo į tunelį kartu su intruktoriumi. Ūla, aišku, gavo daugiausiai dėmesio, trenerio pamokymų, šiltų žodžių ir padrąsinimų, tad viskas vyko labai sklandžiai. Įspūdžio tikrai buvo!

Toliau skraidymo temą pratęsėme kosminiame „Cosmos place“, kurį karūnuoju mėgstamiausiu žaidimų kambariu Vilniuje. Šeimininkai čia sudėjo daug puikių elementų: animacinę sieną, kurios herojai reaguoja į vaikų judesius; skimbčiojančias laipiojimo virves; veidrodžių kambarį; baltos (o ne kelininkų uniformos) spavos burbuliukų baseiną; sienelę, kurią palietus skirtingose vietose, skamba vis kitas garsas; minkštąjį kambarį (ne tik su pagalvėmis, bet ir minkštomis sienomis bei grindimis). Yra ką patyrinėti net ir suaugusiems. O vaikams tyrinėti padeda vietiniai kosmonautai, mokantys ir pažaidinti, ir paguosti (jei paskutinis torto kąsnis nukrenta ant žemės).

Gimtadienio meniu – užsakomas vietoje. Ir rinktis yra karališkai iš ko! Tik rekomenduoju nepersistengti ir nepadauginti, nes netgi mano pakankamai kuklus pasirinkimas svečių (zujančių po visą erdvę ir neturinčių nė minutės laiko ramiam sumuštinių valgymui) taip ir nebuvo iki galo suvartotas. Ši taisyklė nesuveikė vieninteliam tortu, kurio per akimirksnį nebeliko. Ūlai šiuo metu – braškių manija, tad su šventiniu desertu pasisekė dvigubai.

Dalinuosi nuotraukomis, kaip viskas sekėsi! Už jų kosminį apipavidalinimą garsiai dėkoju iliustratorei Justei Urbonavičiūtei.

 

Share on FacebookPin on Pinterest