Maži dalykai #19

Parašyk komentarą
Maži dalykai

Sudėjau artimiausius renginius, naujas vietas ir atradimus į vieną nuorodų gniūžtę:

1. Dėl šito labiausiai nekantrauju – šį savaitgalį įvyks pirmas vaikiškos literatūros festivalis „Vaikų Kalėdų sala“. Visą programą rasite čia.

2. Pikantiškais ir natūraliais ledais įvairiose vietelėse prekiavę Ice Dunes įkūrė savo ledainę šalia Halės turgaus. Linkiu aplankyti!

3. Kaip ir kasmet – su komunikacija siaubingai nesusitvarkantis (nežiūrėkit į tą plakatinį paveiksliuką išvis), bet visuomet įdomių dalykų atsivežantis – Tarpautinis animacinių filmų festivalis „Tindirinis“ prasidėjo jau šiandien. Paprastai į vieną programą būna sudėti teminiai trumpametražiai iš įvairių šalių. Yra ir suaugusiems skirtos sekcijos – „Suaugusių žaidimai 16+“ ir „Siurrealistinis pasaulis“. Mėgstantiems eksperimentinę, autorinę animaciją turėtų la-bai patikti.

4. Dar vienas renginys savaitgaliui – šeštadienio „Vegfest kalėdinė mugė“. Pati geriausia proga metuose atrasti naujus sveikus dalykus. Pavyzdžiui, šokoladinį sviestą su beržų cukrumi (nekelia cukraus kiekio kraujyje – ir tinkamas ne tik vaikams, bet ir diabetikams), kuris buvo mano paskutiniosios „Vegfest“ mugės atradimas.

5. „Love Notes“ nuo šiol rūpinsis, kad įvairiose Vilniaus (ir Kauno) vietelėse būtų galima įsigyti kokybiškų užsienietiškų žurnalų. Turiu slaptą sąrašą, ką dar jie atsiveš, tad dabartinės opcijos – toli gražu ne galutinės.

6. Po to, kai Ūla vonios putoms išnaudojo visą mano brangų šampūną, pradėjau intensyviai dairytis vaikiškų ir tinkamos sudėties putų „fabrikėlių“. Čia ant scenos užlipo „Uoga Uoga“ ir pristatė savo vonios putas su apelsinų aliejumi „Kibiras debesų“. Ploju!

7. Tinklaraštininkė ir rankinių+kuprinių+piniginių kūrėja „Toks visoks“, internete atidarė itin estetišką sendaikčių krautuvėlę. Tik pažiūrėkit – čia!

8. Reguliariai įsimylintiems knygas, siūlau nepraleisti progos įsimylėti ir Jūratę Čerškutę. Entuziastingas literatūros kritikės dialogas su Ryčiu Zemkausku „Pasivaikčiojimuose“. Rausta žandai, kaip patiko.

9. Koks gyvenimas su trimete, kuri du metus kiekvieną naktį pabunda tamsoje ir, darydama keistus judesius, žaidžia su savo įsivaizduojamais draugais. Vietoj siaubo filmo, kviečiu pažiūrėti dokumentiką „Can’t Sleep Kid“ – visos 46 min sukeltos į YouTube’ą.

10. Viršutiniame paveikslėlyje – du mieeeeeli (ir man nauji) vaikų prekių ženklai: „Slumberkins“, kuriantys miego draugus ir miego knygas, bei siuvinėti portretai „Aro“.

Tai kur pasimatysim? : )

Share on FacebookPin on Pinterest

Reti lapkričio savaitgaliai

Parašyk komentarą
Savaitgaliai

Taip ir yra – savaitgaliai dėl mano studijų praretėjo. Žymiai mažiau liko tokių, kurių metu nereikia būt (maloniai) palinkus prie knygų. Įsigudrinau Ūlai supaprastintai perpasakoti savo privalomų perskaityti kūrinių siužetus – tokiu būdu ir pati akcentus galvoje susidėlioju, ir mažąją moterį jau šiek tiek supažindinu su klasikais.

Nežinau, kokio gerumo klausytojai yra jūsų vaikai, bet man pastatyt Ūlos ausis ir išplėst akis pakanka viso labo prisiminti, kaip nesėkmingai (dėl savo kreivų dantų ir dėl to šiek tiek per minkštai tariamos raidės „S“) dalyvaudavau skaitovų konkursuose. Įjungi įvairesnes intonacijas ir, žiū, penkiametė jau neša Vinco Krėvės „Rinktinius raštus“, nuoširdžiai prašydama, kad dar kažką iš tos knygos papasakočiau, haha.

Bet nuotraukose – ne knygos, o mūsų žygiai po miestą:

1 žygis. Aplankėm Indrę jos „DUE Fashion“ studijoje, kur Ūla išsimatavo visą (!) pirmąją vaikiškų tamprių kolekciją ir išsirinko SAU gražiausias. Baisiai norėjau įkalbinti pasirinkti kitas, nes jau iš anksto internete peržiūrėjusi kolekcijos nuotraukas turėjau vienas favorites. Bet paskui pagalvojau, kad SAU jas galiu ir nusipirkti.

2 žygis. Nuo rugsėjo Ūla prašinėjo, kad nusivesčiau ją į savo universitetą. Tad vieną savaitgalį sulaukę svečių, šiek tiek pavaikščiojom po VU teritoriją. Tikrai daugiau laimės patiri, kai gali mokytis tokiame prabangios architektūros labirinte. Kol kas nuotraukų – tik kelios, bet ruošiu atskirą įrašą apie tai.

3 žygis. Kol visi gyrė Valstybės pažinimo centrą – aš kentėjau. Nes planas jį aplankyti – vis neišdegdavo. Koks geras tai muziejus – matėsi jau iš nuotraukų. Bet tikrovėje įspūdis dar geresnis. Svarbiausia, kad viską galima (būtina!) liesti. Man galbūt tik buvo truputį sudėtinga suspėt su Ūlos tempu. Nes visos „instaliacijos“ reikalauja pirma perprasti taisykles, kaip jomis naudotis, ir perskaityti visą informaciją, kad susidarytum bendrą paveikslą. Penkiametei stovėti ir laukti, kol skaitai – ne tas žodis, kaip nuobodu. Tad tąkart tiesiog prabėgom, tai vieną dalyką, tai kitą pačiupinėdamos. Manau, kad kokybiškam ištyrinėjimui prasminga eiti po kelis kartus.

4 žygis. Išbandėm „her excellency“ kavos vietą. Ir vieta su kava mums patiko! Nes sėdi, gurkšnoji, ir Vilnius atrodo ne mažiau Paryžius. Galbūt tik aptarnavimas pasirodė kiek rūstokas.

5 žygis. Šiuo gyvenimo etapu negaliu ilgai išbūt be šakšukos. Tad jau aplankėm nemažai vietų, kurios ją gamina. „Pitarija“ – vis dar pirmauja, o antrą vietą skiriu „Beigelių krautuvėlei“. Nuotraukoje – mano pačios pirmas kartas:

6 žygis – pasiruošimas žiemos žygiams. Išsirinkom su Ūla labai gražiai pilkų vilnos kepurių, šalikų ir pirštinių iš „Adatytės“. Aš, kaip žmogus, nuo dvyliktos klasės nenešiojęs kepurės (nes įsivaizdęs, kad nei iš vienos pusės žiūrint man ji netinka), dabar maloniai šildysiu galvą. Kadangi Ūla savaitgalį gydėsi besibaigiantį peršalimą, visą komplektą išsimatavom namuose ir mintimis pasiruošėm gruodžio šalčiams.

Šįkart – tiek!

Share on FacebookPin on Pinterest

Rūtos triukas: reikalų pilna diena su vaiku

Parašyk komentarą
Tėvų triukai
Iliustracija: Kissi Ussuki

Iliustracija: Kissi Ussuki

Nulis vaikų užaugo pagal tėvystės vadovėliuose aprašytas situacijas. Kas suprantama, kaip „teisinga“, nebūtinai suveikia. Todėl šventai tikiu į tėvų kūrybiškumą, kuris padeda ne tik subtiliai išsisukti iš situacijų bei pasiekti tikslą, bet ir išlikti pozityviai nusiteikusiems. Apie tai galvodama, supratau naujos rubrikos poreikį. Ir šiandien ją jau pristatau! Pirmasis triukas, priklauso Rūtai, kuri papasakojo, kaip pilnoje reikalų dienoje išsisukdavo su nekantriu darželinuku:

„Vienas iš mano sūnų yra mažasis genijus – labai gabus ir turi lengvą autizmo spektro sutrikimą, todėl yra kiek sunkiau sukalbamas, gi kaip ir visi genijai. Papasakosiu apie atvejį, kurį galima pritaikyti kiekvienam užsispyrusiam mažyliui, ypač, kai laukia įtempta diena ir daug atsakingos veiklos.

Vaikiukas tada dar buvo darželinukas ir gal po ligos, nes liko su manimi namie. O kaip tyčia – krūva rūpesčių: nuvežti vieną popierių į savivaldybę, kitą popierių kažkur kitur, atsiimti kažkokią siuntą, susitikti su dviem bičiuliais senai planuotam pokalbiui ir t.t. „Nieko nebus“ – pagalvojau, – „teks visur važiuoti su mažuoju“. O jis gi nemėgsta nuobodžių mamos reikalų, dar labiau nemėgsta jam neįprastos veiklos ir ypatingai nemėgsta, kai iš jo prašoma kantrybės.

„Žiūrėk, sūnau, šiandien bus ypatinga diena – mes kartu su tavimi turėsime nuveikti daug dalykų“ – pasakiau. Ir pripiešiau kelis sąsiuvinio lapus „nezgrabnų“ piešinėlių, savotiškų komiksų. Juose buvo pavaizduota, kur mes važiuosime, ką darysime ir ką veiksime po to. Paskutinis langelis, be abejonės, buvo labai maloni veikla.

Šitas sąsiuvinis su piešinėliais, ant gumutės kabančiu tušinuku ir pareiga uždėti „varnelę“ prie to, kas jau atlikta, buvo vaikui labai svarbus. Jis visur ėjo į jį įsikibęs, žymėjo, žiūrėjo, kur paskui turime nuvažiuoti ir vos imdavo zirsti – primindavau, kiek jau daug nuveikėm ir kiek mažai liko iki malonaus žaidimo namuose. Suveikė neįtikėtinai – viską apvažiavom, visur suspėjom ir nebuvo nė menkiausio skandalo.“

Kaip aprengti besirangantį mažylį, ką daryti su autokėdutės nekenčiančiu prieštarėku, kaip atpratinti nuo snarglių valgymo – nesvarbu, kokio amžiaus jūsų vaikas, bet jei radote išėjimo duris iš konkrečios situacijos – pasidalinkite: letter@uilgoji.lt.

Share on FacebookPin on Pinterest