Kaskart ruošiant Ūlos metų citatų įrašą, pilvas mankštinasi iš juoko. Ir vis keliu antakius stebėdamasi, kokia giliamintė gali būti penkių metų moteris. Šįkart pasakymai suskirstyti į tris temas: apie mielus, linksmus ir rimtus reikalus.
Mieli reikalai
1
Apie pirmą kartą:
Ūla: Mama, turiu tau dovaną. Einam parodysiu.
Ir vedasi mane už rankos. Žinau tas dovanas. Einu ir jau praktiškai prieš akis matau tokį mixed media koliažą… Bet staiga įžengiu į pilnai sutvarkytą Ūlos kambarį!
Ūla: Ir dar išdžiūvusius skalbinius sulanksčiau.
Aš: Eina sau!
2
Vežuosi Ūlą iš atostogų pas senelius. Ilga kelionė, žaidžiam žodžių žaidimus.
Aš: Tau reikia atspėti mano sugalvotą žodį, kuris yra iš M raidės.
Ūla: Mama.
Aš: Nea…
Ūla: Tai, kad iš M raidės yra tik vienas žodis. Mama.
3
Kalbamės su Ūla, kas ką per dieną veikė.
Aš: Aš tai galvojau idėjas visą dieną.
Ūla (liūdnai): Ir nei vienos minutės negalvojai apie mane?
4
Ūla: Kada baigsis tavo pūslelinė?
Aš: Jau greitai. O ką?
Ūla: Nėra efekto, kai bučiuoju tavo žandą. Jau žiauriai pasiilgau bučiuot į tavo lūpas.
5
Aš (iš kito kambario): KĄ TEN DARAI?
Ūla: Indus už tave plaunu.
Aš: Gerai! Aš tada dar žurnalą paskaitysiu.
Linksmi reikalai
6
Aš: Žiūrėk, Ūla, jau sutvarkė Lukiškių aikštę.
Ūla: Čia dabar bus kapinės?
7
Ūla: Aiste, o koks tavo krikštomamos vardas?
Aš: Dalia.
Ūla: Dalia Grybauskaitė?
8
Gulim su Ūla spa burbuliukuose. Mažoji ropščiasi man ant kojų.
Ūla: Oi, ir vėl tie tavo spygliukai.
Aš: Nu ką aš galiu padaryt, kad jie taip greit užauga. Visai neseniai skutausi.
Ūla: Keista tu moteris, Aiste.
9
Aš: Ką šiąnakt sapnavai?
Ūla: Nieko. Aš niekada nieko nesapnuoju.
Aš: Mokslininkai ištyrė, kad žmonės sapnuoja kiekvieną naktį, tik dažniausiai nieko neprisimena.
Ūla: Gal mokslininkai ir sapnuoja, bet aš tai tikrai ne.
10
Aš (skaitau Ūlai knygą „Bitės“): „O mokslininkai įsitikinę, kad bitės atsirado dar anksčiau – prieš kokius 120 milijonų metų.“
Ūla: Ne.
Aš: Kas ne? Žiūriu, kad tu kažkaip mokslininkais netiki.
Ūla: Aš tikiu tik mamytėmis.
11
Einam su Ūla pirkti jai dantų pastos. Renkamės, kol galiausiai atrandu sudėtimi pačią geriausią.
Ūla: Noriu kitos pastos.
Aš: Šįkart aš nuspręsiu.
Ūla: Kai turėsiu vaikų, tai leisiu jiems patiems išsirinkti.
12
Dūkstam.
Aš: Viskas, aš jau nebeturiu jėgų.
Ūla (entuziastingai): Tai tau reikia pailsėt. Kas tave pailsina? Medikiūras? Ar nori paskaityti knygą?
Aš (vos laikausi nesusijuokusi): Knygą.
Ūla: Gerai, tada šitą. Ir aš tau vartysiu puslapius, kad geriau pailsėtum.
13
Stovim Nidoje prie kavinės. Ūla pasilenkia ir paima saują baltų kreiduotų dekoratyvinių akmenukų, skirtų papuošti kavinės eksterjerą. Kreida nubalina rankas, Ūla meta akmenukus atgal ir susimąsto.
Ūla: Matai, kaip čia jie sugalvojo… Ištepė akmenukus baltai, kad vaikai neimtų.
14
Taip įpratau prie Ūlos pasakėlių, kad kartais pati apsigaunu.
Aš: Ūla, pas tave rytoj irgi ateis auklė.
Ūla: O kodėl Snieguolė neateina?
Aš (nepasimetu ir nutaisau rimtą veidą): Neišsimokėčiau Snieguolei. Ir Pelenė labai brangi, ir Miegančioji Gražuolė…
Ūla: Ką tu čia šneki? Aš kalbu apie tą auklę, kurios vardas Snieguolė.
Aš: Aaaaa… Tiesa! Buvo tokia!
15
Ūla: Kodėl mes neturim nei vienos knygos apie braškes?
Aš: Gal mudviem reikia sukurti tokią?
Ūla: Ir tada nešim į knygyną parduoti?
Aš: O ką pirksim už tuos pinigus?
Ūla: Gal makaronų gaminimo aparatą?
Aš: O tu nori tokio daikto?
Ūla: O tu ką, nenori?
16
Tiek visokių gydymo ritualų su Ūla išbandžiau šaltuoju sezonu, kad mažosios jau niekas nebestebina.
Aš: Ūla, šiandien dėsim tau ant akyčių bulves.
Ūla: Keptas?
Rimti reikalai
17
Aš: Ar sapnavai kažką naktį?
Ūla: Ne, tik vieną mintį galvojau.
Aš: Kokią?
Ūla: Nenoriu sakyti, nes tada vėl reikės apie ją galvoti.
Aš: Hm. Dabar aš irgi galvosiu apie ją visą laiką. O tu tikrai negali pasakyti man? Gal kažkas tave neramina ir aš galėčiau tau padėti?
Ūla: Tu pabandyk atspėti. Jeigu neatspėsi, aš tau nesakysiu. O jeigu atspėsi, tai ir būsi pati sau pasisakiusi.
18
Ūla: Kaip tu galvoji, ar aš galėčiau dirbti kavinėje? Norėčiau plauti indus ir užsidirbti pinigų.
Aš: Rimtai? Indus? Ir kam tau tų pinigų?
Ūla: Na, supranti, Aiste… Aš noriu taupyti juos, kol užaugsiu. Nes, žinai, kai tau sueina aštuoniolika metų, tu jau esi suaugęs ir turi išsikraustyti iš tėvų namų į savo namus. Bet tą pirmą dieną tu neturi nei vieno pinigo. Nes tu dar ką tik buvai vaikas. Aš kol esu vaikas, galiu užsidirbti. Ir kai tapsiu suaugusi, jau turėsiu pinigų ir pati viską galėsiu nusipirkti.
19
Ūla: Mama, o tu pastebėjai tokį dalyką? Tu man nupirkai tą plasteliną, o aš tik pirmą dieną pažaidžiau ir paskui man jau nebeįdomu.
Aš: Pastebėjau. Ir ką?
Ūla: Tai aš pagalvojau, kad tu gal nebepirk man visokių žaislų. Užteks tik tų tavo įdomių knygučių.
20
Vyksta išankstinė 5-to gimtadienio dovanų žvalgyba.
Aš: Tai va, įsivaizduok, fėja tau sako, kad gali išpildyti bet kokį tavo norą, bet tai turėtų būti ne daiktas, o kažkas kitas. Ko norėtum?
Ūla: Skristi su parašiutu.
Aš: Ta prasme?
Ūla: Tuo, kur pakyli su lėktuvu ir iššoki.
Keturmetės Ūlos metų citatas galima paskaityti čia, o trimetės – čia.
Nuotrauka: Dovaldės Butėnaitės ir „Lamų slėnio“
