Šeimyna, pakutenusi Kudirką

Parašyk komentarą
Skaitykla / Sukurta Lietuvoje

Tokiu pačiu metų laiku, kaip tik lapkričio mėnesį, Vincas Kudirka laikė rankose 6-tą „Varpo“ numerį, kuriame pirmą kartą buvo išspausdinta jo „Tautiška giesmė“. Dabar, po 118 metų, labai smagu laikyti rankose knygą, kuri vaikams padeda suprasti Lietuvos himnu tapusio kūrinio žodžius. „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga Vinco Kudirkos kūrinio motyvais“ – neabejotinai būtų pakutenusi humorą literatūroje mėgusį autorių. Joje – šiuolaikines aktualijas atspindinčios iliustracijos, linksmi pastebėjimai, užuominos į istorinius faktus, stalo žaidimas ir viską apjungiantis pats nuoširdžiausias noras mažiems mūsų šalies patriotams sukelti vaizdinius galvoje, kai jie atlieką Lietuvos himną.

Su malonumu kalbinu idėjos autorius – Laimoną Trotą, su kuriuo kolegiškai triname pečius reklamos agentūroje, Gustę Trotą, darželių „Aukštyn kojom“ įkūrėją, Izabelę, knygos pavadinimo šrifto autorę, ir Nikodemą, kuris ir iššaukė knygos poreikio klausimą. Mus, besikalbančius M. Mažvydo bibliotekoje, fotografavo nuostabioji Joana Burn.

01-007

Ar prisimenat dieną, kai jums kilo šios knygos idėja?
L: Kai prieš porą metų atostogavome Kretoje, vaikams pasireiškė tėvynės ilgesys – visur, kur eidavome, jie garsiai giedodavo Lietuvos himną. Nikodemo versija skambėjo maždaug taip: „išpraeitis tavo sūnūs kestiprybę semia“. Panašiai, kaip ir mes vaikystėje kiekvienas savaip dainuodavome „Lambadą“. Jis tiesiog taip išgirdo ir įsiminė. Tačiau tai sukeldavo labai juokingus ginčus su Izabele. Pradėjau galvoti, jog žmonės per skubėjimą neturi laiko gilintis į detales, į prasmes, į žodžius. Mąsčiau kaip sūnui paaiškinti, ne tik, ką tie žodžiai reiškia, bet ir apie ką pats himnas. Tada ir kilo mintis, kad „Tautišką giesmę“ reikia iliustruoti. Su Guste pradėjome vystyti idėją ir štai dabar mano sūnus turi knygą, kurią aš būčiau labai norėjęs turėti vaikystėje.

07-022 02-020

Gerai, idėja yra. O toliau? Kaip viskas vyko?
L: Kaip ir daugelis šiais laikais, mes vis nerasdavome laiko pradėti. Geroji pusė ta, kad šis laikas mums leido tvirčiau subrandinti idėją.

G: Kai pernai sulaukėme rudeninio Lietuvos Kultūros Tarybos kvietimo teikti paraiškas, idėja pasidalinau su kolege Justina. Jau buvom n kartų pasitikrinusios, kad esam puiki komanda, kartu sukūrėme „Aukštyn kojom“ darželį, tad ir šitos unikalios knygos poreikis bei vertė mums abiems buvo daugiau nei akivaizdūs. Užpildėme paraišką ir laukėme. Kai paskelbė, jog laimėjome dalinį finansavimą, aišku, apsidžiaugėme. Bet nenustebome – buvo 100% aišku, kad laimėsime. Bent jau man. Tada mus pasveikino „Tikra knyga“ – su šiais leidybos namais idėją jau buvom aptarę prieš pildant paraišką.

L: Iliustratorę Liną Sasnauskaitę žinojau iš darbų su reklamos projektais. Po susitikimo, kuriame papasakojome idėją, ji nupiešė keletą eskizų ir tapo aišku, kad knyga bus „super“ – Linos humoras tobulai tiko.

G: O po to prie mūsų prisijungė tikra vaikų literatūros fanė – edukologė doc. dr. Asta Balkutė ir parengė metodinę knygos dalį.

04-018 05-001

Ar jums padėjo mažoji vertinimo komisija? Uždėjo antspaudą, kad viskas jiems su himnu jau aišku?
G: Mūsų darželio vaikai dalyvavo knygos kūrimo procese nuo pat pradžių. Darželyje meilę knygoms jau seniai užtvirtinome. Esame vieninteliai Lietuvoje, vykdantys unikalią skaitymo skatinimo metodiką – ugdome remdamiesi vaikų literatūra. Todėl mudvi su kolege, norėdamos išgirsti tikrą vaikų nuomonę (ne tą, kurią norisi girdėti), mokėjome jų teisingai paklausti. Mūsų vaikai laukė šios knygos taip pat nekantriai, kaip ir mes. Ir dabar labai ja didžiuojasi. Bet su himnu dar tikrai nėra „viskas aišku“. Iliustracijos – detalios, tad kas kartą atsivertus galima atrasti vis ką nors naujo.

06-010

Mudviems su Ūla labiausiai patiko „tamsumų“ interpretacija. Knygoje „tamsumos“ sulyginamos su „pasakomis, kurias žmonės seka vieni kitiems, kai nežino, kaip yra iš tiesų“. Ar konsultavutės su kuo nors dėl simbolių išaiškinimo?
G: Šis puslapis iš pradžių turėjo būti visai kitoks. Vieną rytą pašto dėžutėje radome Linos laišką su nauju eskizu ir supratome, kad viskas – turime. Dėl simbolių ir tekstų nebuvo jokių diskusijų – mes visi augome girdėdami tas „pasakas“. Norime, kad mūsų vaikai mokėtų jas atpažinti ir jomis netikėtų.

09-009

Visi prisimenam teksto interpretavimo užduotis mokykloje. Regis, tuomet reikėjo ne patiems mąstyti, o atspėti jau iš anksto numatytą atsakymą. Jūsų knygoje dažniau aiškinama iliustracijomis, nei tekstu. Ar būtent todėl, kad paliktumėte erdvesnę galvą skaitytojui?
L: Idėja buvo „Tautišką giesmę“ nupiešti, kad knyga būtų tik gidas interpretacijai. Kad iš tų detalių ir simbolių vaikas galvoje susidėliotų savo versiją. Net viršelis sukurtas toks, kad vieni jame mato jaunąjį Kudirką, o kiti supranta, kad tai – bet kuris šios knygos skaitytojas. Neabejoju, kad kiekvienas „Tautišką giesmę“ susikurs vis kitokią.

11-016 10-015

Knygos gale – edukologės rekomendacijos tėvams, kaip skaityti arba, greičiau, ką veikti su knyga. Manėt, kad tėvai nesusidoros patys?
L: Mes bijojome, kad vaikai iš knygos negaus tiek, kiek galėtų.

G: Tikrai! Iliustracijų skaitymas Lietuvoje dar nėra populiarus. Man skauda širdį, kai knygyne pamatau, kaip tėvai renka knygas vaikams. Labai dažnai pagrindinis kriterijus – ar daug teksto. Tai, kad knyga yra meno kūrinys vien dėl iliustracijų, toli gražu ne visi įvertina. O juk jei nori, kad vaikas mąstytų, neužtenka parodyti: čia – pilis, čia – gandras, o čia – ežiukas. Kokybiškas darbas su knyga yra tada, kai net dvimečiui padedi įsijausti: ne tik perskaitai tekstą, bet ir sustoji prie iliustracijų, pagal jas užduodi klausimus, kad įsijungtų vaizduotė. Tikrai ne visi tai žino, todėl nutarėme, kad tuos, dar nežinančius, reikia užvesti ant kelio.

08-017

Tai veda ir prie kito pastebėjimo, kad dabar knygos – ne vien knygos. Tai – idėjiniai projektai. Kas dar lydės jūsų „Tautišką giesmę“?
G: Šiuo metu turime iliustruotus plakatus su „Tautiškos giesmės“ tekstu, o netrukus ir patriotiškai tatuiruosimės – jau kitą savaitę pasirodys laikinų tatuiruočių rinkinys. Beje, pirmieji jais pasipuoš lapkričio 12 d. knygos pristatyme – „Tautiškos giesmės“ šventėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dalyvausiantys vaikai. Bendradarbiausime su šia biblioteka ir toliau – planuojame skaitymo rytus, kurių metu „Tautišką giesmę“ skaitysime su vaikų literatūros skyriaus lankytojų grupėmis. Kas dar? Planų daug, tik dar anksti apie juos kalbėti.

Share on FacebookPin on Pinterest

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *