Varšuva skeptikams nušluosto nosį

6 komentarai
Savaitgaliai

„Ne, ne apsipirkti. Paatostogauti“ – atsakydavau be ironijos tiems, kurie šiepė dantį, klausdami, ko į tą Varšuvą. Jau besidairydama po Instagram’ą pakankamai stipriai save užnorinau aplankyti Lenkijos metropolį, bet tikroji Varšuva pamalonino dar labiau. Veiklų buvo tiek, kad netilpo net į prailgintą 3 dienų savaitgalį. O papildyti žemėlapį (kurį rasit įrašo apačioje), tikiuosi dar šiemet.

A T V Y K I M A S   ir   N A K V Y N Ė

Jei ne nuosavu automobiliu, į Varšuvą galima atkeliauti dviem būdais. Ir abu jie tikrai pigūs – 8 valandų patogus autobusas (jei dar su akcijomis) kainuos apie 15 – 20 Eur į vieną pusę. Panašiai – ir lėktuvo bilietas, pavyzdžiui, kaip šis. Rasti puikią nakvynę Varšuvos centre su Airbnb pagalba irgi nebus bėdų. Mes nakvojome šiuose apartamentuose, nes šie jau buvo užimti. Pastarasis butas, beje, kaip ir jo savininkas, bus matyti tiems, kurie šiųmečiame „Kino Pavasaryje“ žiūrėjo filmą apie Varšuvos reiverius „All These Sleepless Nights“. Aš filmą pamačiau tik grįžusi, bet „atpažink vietą“ efektas irgi buvo puikus.

K A V O S   ir   P U S R Y Č I Ų

Mums prie namų arčiausias buvo „Relax Cafe Bar“, kuriame ragavom savo mėgstamą chemex’ą. Dar prasukome pro „Odette Tea Room“, ištapetuotą palmių lapais, turintį galybę arbatų rūšių ir fotogeniškų prabangių desertų. Dar viena rūšinės kavos vieta (madingame Powisle rajone) – „STOR“ – mirgėjo spalvotomis kėdėmis. Sekmadienio ir kelionių užbaigtuvių pusryčius atšventėme karališko brunch’o vietelėje – „Charlotte“. Ten – malonus žmonių dūzgesys ir geras pusryčių principas – užsisakai krepšį jų pačių gamintų kepinių ir pasirinktų natūralių uogienių stiklainius, tada tepi ant riekių ir jautiesi geriau, nei namie. Nemažai draugų išgirtų vietų liko dar neaplankytos, bet žemėlapyje – išsaugojau.


„Relax Cafe Bar“


„STOR“


„Charlotte“

K N Y G Y N A I   ir   P A R D U O T U V Ė S

Varšuva turi žurnalų knygyną, kurio man taip trūksta Vilniuje, vardu „Super Salon“. Knygyno šeimininkė supažindino su lenkiškais meno žurnalais, o mano kelionės partneris išsirinko „This is Paper“. Šalia knygyno netikėtai aptikome dar vieną – pilną puikių vaikiškų knygų. Tai – leidyklos „Wy twornia“ reprezentacinis knygynas, kuriame (pagal tradiciją iš kiekvienos kelionės parvežti Ūlai po tos šalies autoriaus knygą) pirkau dukrai lauktuvių. Dar viena vieta apsipirkti – namas, pavadintas pagal adresą – „Mysia 3“. Jame – ir COS parduotuvė, ir proga nusipirkti „MUJI“ tušinukų, dar ten – kavinė ir „Leica“ galerija.


Žurnalų knygynas „Super Salon“.


Vaikų leidyklos knygynas „Wy twornia“ ir Ūlos lauktuvės


„Mysia 3“

G A L E R I J O S

Varšuvoje – nemažai vietų gaudyti įkvėpimą. Mes aplankėme tik dalį didžiųjų galerijų, išsibarsčiusių po visą miestą. O privačios galerijos, gaila, tą savaitgalį atostogavo. Apžiūrėjome nors nedidelę, bet gerai pakutenusią brazilės Laura Lima parodą „Ujazdowski Castle Centre for Contemporary Art“ ir sudalyvavome lazeriniame Marta Ziółek performanse „Zachęta National Gallery of Art“. Dar praleidome geras porą valandų super interaktyviame (bet gal kiek perspaustame su informacijos kiekiu ar jo nesuvaldymu), įspūdingos architektūros ir filmų lokacijas primenančiame „Museum of the History of Polish Jews“. Buvo gaila, kad nenuvažiavome į toliau nuo centro esantį plakatų muziejų, bet nemažai lenkų dizaino pamatėme tiesiog gatvėje.

Beje, kaip tik prieš kelionę aptikau, kad FB leidžia peržiūrėti renginius, vykstančius pagal lokaciją, tad naudinga pasitikrinti, kas vyksta, prieš važiuojant.


Zachęta National Gallery of Art“


Laura Lima paroda „Ujazdowski Castle Centre for Contemporary Art“


„Museum of the History of Polish Jews“


Plakatai gatvėje

P A R K A I

Karališkų parkų Varšuvoje – ne vienas. Aplankėme šalia galerijų esantį „Ogrod saski“ su milžinišku fontanu ir „Lazienki Królewskie“, kurio siūlau tikrai nepraleisti. Parkas – didžiulis – su senąja ir naująja botanikos sodų oranžerijomis, laisvai vaikštančiais povais, rūmais virš vandens ir kinų skveru. Buvo nuo-sta-bu ten pasivaikščioti.


„Ogrod saski“


„Lazienki Królewskie“

R A J O N A I

Spėjom pajausti, kad yra keletas rajonų, kuriuose intensyviau vyksta veiksmas. Pradėsiu nuo neįdomiausio – senamiesčio, kuris – mažas, pilnas turistų, nors, negali sakyt, simpatiškas – valandą jam skirti visai verta. Praga, kaip supratau, užribio rajonas, kuriame naktimis gali būti ir nelabai saugu. Tačiau ten yra aptverta ir sufaininta teritorija – kavinės, balti ofisai, renginių erdvė, žaidimų aikštelė, turgelis „BioBazar“ bei populiariausias objektas ten – neoninių iškabų muziejus „Neon Museum“.

Pasak vietinių, pats perspektyviausas rajonas šiuo metu – Powisle. Tai – kiek žemiau nuo senamiesčio, prie upės esantis rajonas su madingomis kavinukėmis ir gatvės menu užpildytais skverais. Ką veikti vasaros savaitgalio vakarą – visiems labai aišku – eiti prie upės. Nuo 20 val. visa pakrantės juosta būna nusėsta varšuviečių, o finalinis vakarėlis įvyksta paupio bare „Cud nad Wislą“ (kuriame, beje, lankėsi ir filmo „All These Sleepless Nights“ herojai).


Varšuvos senamiestyje


„Neon Museum“


Powisle rajonas

V A L G I A I   ir   G Ė R I M A I

Tiek norėjom visko pamatyti, kad iš valgių vietelių, sužymėtų mūsų žemėlapyje, rimtai aplankėme tik kiek atokiau nuo centro (bet netoli mūsų buto) buvusią vegetarišką valgyklą „Vega“. Ir vegetarams, ir prijaučiantiems siūlau ten apsilankyti – maistas „Radharanės“ kokybės, toks skanus, naminis, tik žymiai daugiau pasirinkimo ir nesuvalgomo dydžio porcijos už juokingas kainas.

Kokteilio (dienomis ar su vaikais galima užsisakyti nuostabaus skonio ir grožio (kaip nuotraukose) natūralių nealkoholinių limonadų) ėjome į šarmingą „Reginą“. „Reginos“ interjeras – labai eklektiškas, kaip ir jų meniu. Šeimininkai pristato savo vietą, lyg Niujorko Chinatown’as būtų susijungęs su Little Italy. Vakarais jie organizuoja diskotekas ir groja kinų ir lenkų oldschool’inį popsą. Savo vizualiniais sprendimas vieta primena Wes Aderson’o kurtą „Bar Luce“ kavinę Milane.


„Vega“


„Regina“

Ž E M Ė L A P I S

Šios ir dar daugiau vietelių sužymėjau žemėlapyje, kuriuo laisvai kviečiu naudotis ČIA.

 

6 Comments

  1. Pingback: Ko klausyt: Alex Cameron albumas „Forced Witness“ • P U S K Ė

Komentuoti: Sofija Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *