Anokia čia naujiena – šaltajam sezonui apšaldžius nosį, norisi ją įkišti į vasaros nuotraukas. O iš vienos kelionės parsivežiau jų beveik tūkstantį. Lankiausi dar nelankytoje Čekijoje, ypatingame SPA regione – Karlovy Vary. Šis regionas dar vadinamas West Bohemian Spa Triangle, kuriam priklauso trys išsipustę SPA miesteliai – pats Karlovy Vary ir Marienske Lazne su Františkovy Lazne – šiemet įtraukti į UNESCO pasaulio paveldą. Man, atsitraukusiai nuo minimalistinių interjerų ir vis labiau įsijautusiai į sendaikčių paieškas, šita kelionė buvo aukščiausias pasitenkinimo lygis. Net jei ir atrodė, kad mūsų šalis jau ir taip yra prilepinusi SPA viešbučiais, buvo itin smagu riesti nosį voniose, kuriose murkdėsi nuo J.V. Gėtės iki D. Britanijos karaliaus Eduardo VII.

KARLOVY VARY

Duodu žodį, į Karlovy Vary tikrai dar atvyksiu, labiausiai norėčiau tuo metu, kai pas juos vyksta kino festivalis KVIFF. Bet ir be kino – visas miestelio centras atrodo kinematografinis. Ne veltui jis žymus filmų lokacijomis (kad ir „Casino Royale“), o viešbutis, kuriame buvau apsistojusi, turi nemažai panašumų su „ The Grand Budapest Hotel“. Jis vadinasi – Spa Hotel Imperial (penkiažvaigždutis viešbutis, beje, smarkiai nukentėjo nuo koronos, nuvaikusius turistus iš tolimesnių šalių, ir dabar dvi savaitgalio naktys jame gali kainuoti labai įkandamai).

Viešbutis buvo atidarytas 1912 metais ir lepino šalių valdovus bei jų giminaičius. Kadangi pastatas yra ant kalno (ir dėl to pro kambario langą matosi įstabus medžių tapetas), specialiai viešbučio svečiams įrengtas 127 metro funikulierius, tebenuleidžiantis tiesiai į miesto centriuką. Mes, kelionės bičiulės, gavome progą apsidairyti ir viename iš viešbučio bokštelių.

Jei ne šiame mūsų budepeštiškame viešbutyje, tai svajočiau nakvoti Grandhotel Pupp. Dūsauju dėl jo! Bet ir be nakvynės, labai rekomenduoju ne tik viešbučio svečiams atvirus barą, kavinę ir kino teatrą (prabangesnio sunku net ir įsivaizduoti).

Akys raibsta ir vaikštant Karlovy Vary gatvių plytelėmis. Ypač todėl, kad visame mieste pilna įspūdingos architektūros mineralinio vandens biuvečių (dešimtis kartų didesnių už mums įprastus Druskininkų pastatus). Po miestą visi vaikšto su puodeliais, riesta ąsele ir čiulpia iš jos karštų versmių vandenį.

FRANTIŠKOVY LAZNE

Kitas spa kurortas, pavadintas jo įkūrėjo Šv. Romos impteratoriaus Pranciškaus garbei, taip pat pilnas skaniausių mineralinio vandens biuvečių, stebinančių savo interjeru.

Šiame miestelyje apsistojom Spa Resort Pawlik-Aquaforum. Jame radau daugiau kompromisų tarp autentiško interjero ir noro prisitaikyti prie platesnės svečių auditorijos (šeimų su vaikais irgi). Bet labai patiko didžiulis maisto pasirinkimas (ten tai jau visi visko ras skanaus) ir lauko bei vidaus baseinai. Nufotografavau, kas man labiausiai palietė akį ir širdį.

MARIENSKE LAZNE

O Marienske Lazne – karališkiausias pasibuvimas. Ypač vieta, kurioje nakvojome, valgėme puriausius desertus, masažavomės ir maudėmės įspūdingiausiame baseine (į jį galima ateiti ir nenakvojant viešbutyje, reikia tik iš anksto užsiregistruoti laiką). Visa tai nutiko Ensana Nove Lazne (istoriniame pastate, kuriame savo asmenines mineralų vonias turėjo britų karalius Eduardas VII ir Austrijos imperatorius Pranciškus Juozapas I). Tiesa, iš visų procedūrų labiausiai mane pamaloninusi – mineralinio vandens vonia, supilta iš natūraliai deguonies pilnos versmės. Nesu Lietuvoje bandžiusi nieko panašaus (o jūs?) – kūną labai maloniai aplimpa smulkūs oro burbuliukai ir padeda odai sugerti mineralus.

Vaikščioti ir po šį miestelį galima su puodeliu, talpinančiu gydantį mineralinį, arba su jų tradiciniu delikatesu (mums labai gerai pažįstamu) – perteptu vafliuku. Būtina nueiti iki gražiausio šio miestelio pastato – Vienos architektų sukurtos Kolonados.

IR DAR: lankytinos vietos regione

Jei šitos karališkos trijulės pasirodys per mažai – visas Karlovy Vary regionas pilnas mažesnių spa miestelių, pilių ir pusdienio išvykai skirtų lankytinų objektų: aplankykit Loket ir Cheb miestelius, Bečov (čia būtina pasiimti gidą, kad kaip veiksmo filme papasakotų vienos relikvijos netikėtą atradimą), Seeberg ir Kynžvart pilis.

Ne pusdienio, o visos dienos gali reikėti, jei norėsit Klinovec’e išbandyti pasivažinėjimą nuo kalno dviračiu (visa infrastruktūra skirta tam, kad būtų išnaudotas kalnas neslidinėjimo sezonu). Pramoga man asmeniškai gal ir nebuvo linksmiausia dalis, bet labai patiko keltuvu dairytis po viršukalnes. Tiesa, mačiau nemažai šeimų ir su vaikais lengviausia trasa bevažiuojančių. Aktyviesiems – labai patiks.

Už visą iki smulkmenų suplanuotą kelionę esu be proto dėkinga Čekijos turizmui ir savo kompanionėms – Martai, Giedrei ir Ingridai. Į Karlovy Vary patogiausia vykti automobiliu (14 val.) arba jungiamuoju skrydžiu pro Varšuvą iki Prahos, o paskui – vaizdingo maršruto kalnų traukiniu. Jei planuosit – kelkit ranką, turiu išsisaugojusi daug naudingų lankstinukų!