Ar dažnai užsėdate kompiuterinius nuotraukų archyvus ir vartote juos kaip albumus? Tingù net pagalvoti apie tai. Užtai ir esu pati sau ištikimiausia skaitytoja. Sudėjusi kondensuotus savaitgalius į tinklaraščio stalčių su malonumu prie jų sugrįžtu. Kad nepraleisčiau svarbių, čia – gegužės ir birželio konservas.

Žmogus, kuris nevalgo svogūnų – čia aš. Paauglystėje buvau įsitikinusi, kad išaugsiu šį nepomėgį. Bet jis užaugo su manimi.

Buvau pamokinta gaminti piktžolių kokteilius. O paskui ir pati pamokinau savo mamą ir tėtį, kurie Biržuose šių žolių turi per akis, tad jiems visai nereikia pirkti bilieto į parką tam, kad prisirinktų automobilių dūmais nepadengtų šviežienų. Sakysit, čia senos naujienos, bet man naujienos – naujos. Nebūčiau pagalvojusi, kad pienė turi daug vitamino A, C, geležies ir kalcio, o garšva – tų pačių vitaminų A ir C, o dar – geležies, kalio, magnio, vario ir mineralinių druskų. Valio gamtai!

Valio gamtai! Ir mano tėčiui, kuris tą gamtą piešia. Tėčio dirbtuvė Biržuose stovi labai įdomioje vietoje – centrinėje miesto dalyje, bet aptvertoje sulaukėjusioje buvusios gamyklos teritorijoje ant upės kranto. Dalis pastatų vis dar išnaudojama gamykliniams procesams, tačiau kita dalis – apleista ir apaugusi. Bet teritorija vis dar saugoma, todėl pašaliniai įeiti nelabai gali. Užtai čia ir rado sau vietą lapių šeima. Tėtis kaip kačiukams, jiems palieka maisto šalia dirbtuvės laiptų.

Pamenu, dažnai užsukdavau pas tėtį pažiūrėt, kaip jam sekasi. Vis dar labai mėgstu aliejinių dažų kvapą. Užtai tėčio piešiamos tematikos, kurioms simpatizuoju, – pasikeitė. Jis pats juokaudamas jas skirsto į tris grupes: „svaigimai“ (spalvingi siurrealistiniai miestai ir personažai), peizažai ir abstrakcijos. Paauglystėje labiausiai mėgau „svaigimus“, nes juose galėdavau iššifruoti siužetą. Užtai dabar labiausiai patinka gamtos charakterio pilni peizažai. Pagirsiu tėtį – jis visai neseniai tapo Taivano meno mugės laureatu, tad teko padalinti interviu, o man buvo proga įamžinti jį dirbtuvėje. Kviečiu užsukti į tėčio FB puslapį. Ir dar duosiu patarimą iš užkulisių – visuomet meno darbus stenkitės įsigyti iš pačių autorių, ne iš galerijų, jei tik yra tokio kontakto galimybė.

Vieno ypatingo gimtadienio proga ir aš, ir Ūla aplankėm Kaune (prie pat Rotušės) esantį Farmacijos muziejų. Įdomi vieta ir daug autentiškų atributų, vis dar išlaikusių savo aštrų kvapą.

Nauja mėgstamiausia Ūlos programėlė šiuo metu – Pepi Super Stores. Bent iš dalies sumažina begalinį norą apsipirkinėti tikrose parduotuvėse. Kaip tai smagu, galite pamatyti programėlės „traileryje“ čia.

Ir pabaigai – gražusis derinys su Zebra I Can See suknia, kurią, mačiau, jau turi beveik visų mano mėgstamų lietuvių Insta mamų dukros. Šiam kartui – tiek ir linkėjimai į vasarą!