Karališki Čekijos SPA viename regione

Savaitgaliai

Anokia čia naujiena – šaltajam sezonui apšaldžius nosį, norisi ją įkišti į vasaros nuotraukas. O iš vienos kelionės parsivežiau jų beveik tūkstantį. Lankiausi dar nelankytoje Čekijoje, ypatingame SPA regione – Karlovy Vary. Šis regionas dar vadinamas West Bohemian Spa Triangle, kuriam priklauso trys išsipustę SPA miesteliai – pats Karlovy Vary ir Marienske Lazne su Františkovy Lazne – šiemet įtraukti į UNESCO pasaulio paveldą. Man, atsitraukusiai nuo minimalistinių interjerų ir vis labiau įsijautusiai į sendaikčių paieškas, šita kelionė buvo aukščiausias pasitenkinimo lygis. Net jei ir atrodė, kad mūsų šalis jau ir taip yra prilepinusi SPA viešbučiais, buvo itin smagu riesti nosį voniose, kuriose murkdėsi nuo J.V. Gėtės iki D. Britanijos karaliaus Eduardo VII.

KARLOVY VARY

Duodu žodį, į Karlovy Vary tikrai dar atvyksiu, labiausiai norėčiau tuo metu, kai pas juos vyksta kino festivalis KVIFF. Bet ir be kino – visas miestelio centras atrodo kinematografinis. Ne veltui jis žymus filmų lokacijomis (kad ir „Casino Royale“), o viešbutis, kuriame buvau apsistojusi, turi nemažai panašumų su „ The Grand Budapest Hotel“. Jis vadinasi – Spa Hotel Imperial (penkiažvaigždutis viešbutis, beje, smarkiai nukentėjo nuo koronos, nuvaikusius turistus iš tolimesnių šalių, ir dabar dvi savaitgalio naktys jame gali kainuoti labai įkandamai).

Viešbutis buvo atidarytas 1912 metais ir lepino šalių valdovus bei jų giminaičius. Kadangi pastatas yra ant kalno (ir dėl to pro kambario langą matosi įstabus medžių tapetas), specialiai viešbučio svečiams įrengtas 127 metro funikulierius, tebenuleidžiantis tiesiai į miesto centriuką. Mes, kelionės bičiulės, gavome progą apsidairyti ir viename iš viešbučio bokštelių.

Jei ne šiame mūsų budepeštiškame viešbutyje, tai svajočiau nakvoti Grandhotel Pupp. Dūsauju dėl jo! Bet ir be nakvynės, labai rekomenduoju ne tik viešbučio svečiams atvirus barą, kavinę ir kino teatrą (prabangesnio sunku net ir įsivaizduoti).

Akys raibsta ir vaikštant Karlovy Vary gatvių plytelėmis. Ypač todėl, kad visame mieste pilna įspūdingos architektūros mineralinio vandens biuvečių (dešimtis kartų didesnių už mums įprastus Druskininkų pastatus). Po miestą visi vaikšto su puodeliais, riesta ąsele ir čiulpia iš jos karštų versmių vandenį.

FRANTIŠKOVY LAZNE

Kitas spa kurortas, pavadintas jo įkūrėjo Šv. Romos impteratoriaus Pranciškaus garbei, taip pat pilnas skaniausių mineralinio vandens biuvečių, stebinančių savo interjeru.

Šiame miestelyje apsistojom Spa Resort Pawlik-Aquaforum. Jame radau daugiau kompromisų tarp autentiško interjero ir noro prisitaikyti prie platesnės svečių auditorijos (šeimų su vaikais irgi). Bet labai patiko didžiulis maisto pasirinkimas (ten tai jau visi visko ras skanaus) ir lauko bei vidaus baseinai. Nufotografavau, kas man labiausiai palietė akį ir širdį.

MARIENSKE LAZNE

O Marienske Lazne – karališkiausias pasibuvimas. Ypač vieta, kurioje nakvojome, valgėme puriausius desertus, masažavomės ir maudėmės įspūdingiausiame baseine (į jį galima ateiti ir nenakvojant viešbutyje, reikia tik iš anksto užsiregistruoti laiką). Visa tai nutiko Ensana Nove Lazne (istoriniame pastate, kuriame savo asmenines mineralų vonias turėjo britų karalius Eduardas VII ir Austrijos imperatorius Pranciškus Juozapas I). Tiesa, iš visų procedūrų labiausiai mane pamaloninusi – mineralinio vandens vonia, supilta iš natūraliai deguonies pilnos versmės. Nesu Lietuvoje bandžiusi nieko panašaus (o jūs?) – kūną labai maloniai aplimpa smulkūs oro burbuliukai ir padeda odai sugerti mineralus.

Vaikščioti ir po šį miestelį galima su puodeliu, talpinančiu gydantį mineralinį, arba su jų tradiciniu delikatesu (mums labai gerai pažįstamu) – perteptu vafliuku. Būtina nueiti iki gražiausio šio miestelio pastato – Vienos architektų sukurtos Kolonados.

IR DAR: lankytinos vietos regione

Jei šitos karališkos trijulės pasirodys per mažai – visas Karlovy Vary regionas pilnas mažesnių spa miestelių, pilių ir pusdienio išvykai skirtų lankytinų objektų: aplankykit Loket ir Cheb miestelius, Bečov (čia būtina pasiimti gidą, kad kaip veiksmo filme papasakotų vienos relikvijos netikėtą atradimą), Seeberg ir Kynžvart pilis.

Ne pusdienio, o visos dienos gali reikėti, jei norėsit Klinovec’e išbandyti pasivažinėjimą nuo kalno dviračiu (visa infrastruktūra skirta tam, kad būtų išnaudotas kalnas neslidinėjimo sezonu). Pramoga man asmeniškai gal ir nebuvo linksmiausia dalis, bet labai patiko keltuvu dairytis po viršukalnes. Tiesa, mačiau nemažai šeimų ir su vaikais lengviausia trasa bevažiuojančių. Aktyviesiems – labai patiks.

Už visą iki smulkmenų suplanuotą kelionę esu be proto dėkinga Čekijos turizmui ir savo kompanionėms – Martai, Giedrei ir Ingridai. Į Karlovy Vary patogiausia vykti automobiliu (14 val.) arba jungiamuoju skrydžiu pro Varšuvą iki Prahos, o paskui – vaizdingo maršruto kalnų traukiniu. Jei planuosit – kelkit ranką, turiu išsisaugojusi daug naudingų lankstinukų!

Sveikučiai už kadro

4 komentarai
Kitos temos

Būna atveju, kai darbe gali kiek labiau atpalaiduoti profesinį raumenį. Taip nutinka, kai projektas, prie kurio dirbi, asmeniškai limpa kaip lipdukas prie lankstinuko haha. Taip nutiko su „Maximos“ kampanija „Sveikučių šėlsmas“, kurią kūrėme kartu su kolegomis iš „New!“.

Akcija tokia, kad reikia rinkti lipdukus tam, kad galėtum įsigyti „Minions“ žaislus, „persirengusius“ vaisiais ir daržovėmis. Man labai patinka pats akcijos mechanizmas – viena iš galimybių, kaip gauti lipduką – reikia pirkti šviežių vaisių ar daržovių ne mažiau nei už 3 Eur. O kalbant apie mūsų su Ūla apsipirkinėjimo rutiną, lengviau ir būti negali. Tik dabar pati mažoji imasi iniciatyvos ir pradinukiškų matematikos žinių, dėdama prekes į krepšelį.

Ūla gali didžiuotis ne tik didesnėmis atsakomybėmis apsiperkant, bet ir savo asmeniniu indėlių, prisidedant prie kampanijos. Tą savaitę, kai ji leidžia pas mane, o ne pas tėtį, ir mano darbai vyksta po oficialių darbo valandų, veduosi ją ne tik į susitikimus su režisieriais ar filmavimo komanda, bet ir į būsimų reklamų lokacijų apžiūras.

Taip nutiko ir šįkart. Dieną prieš filmavimą, turėjome apžiūrėti, kaip sekasi „įrengti“ butą, kuriame „gyvena“ „Maximos“ šeima. Todėl, kol kalbėjome su dizaineriais ir prodiuseriais, Ūla gavo papiešti su kreidelėmis. Didžiausiai jos ekstazei, scenografas panaudojo tą piešinį šalia kitų, jo paties pieštų „vaikų“ piešinių, kaip virtuvės dekoraciją.

Reklamų filmavimai – desertinė diena reklamos kūrybininko dienotvarkėje. O filmavimo komandai būna ne taip saldu, ypač tokiais atvejais, kai reikia filmuoti vaikus. Jie greit pavargsta, nori dūkti, žiūri į kamerą ir šiaip turi savo nuomonę, ką geriau daryti. Visgi šie „Maximos“ baltapūkiai – aukštos klasės profesionalai. Jie turėjo progą pirmi įvertinti žaislus ir tą procesą, aišku, mes stebėjome įtemptomis akimis. Įdomus faktas, kad kai vaikams reikėjo pasirinkti, kuriuos žaislus laikyti rankose, daugiausiai populiarumo sulaukė ir net ginčų sukėlė Braškė. Kiek stebiu „Maximos“ lentynas, atrodo, kad ne tik šitie vaikai Braškę renkasi kaip savo favoritę.

Kas mums, paaugusiems, buvo visiškai nesuprantama, nes… jūs matėt avokadą?! O Ūlos mėgstamiausi prioriteto tvarka: Bananas, Obuolys, Ananasas ir Paprika.

Dar per patį filmavimą buvo aišku, kad aktoriams–vaikams gaminti vaisių kokteilį buvo tai, ką jie su malonumu darytų dažniau. Turėjome saugoti, kad valgomos vaisinės dekoracijos nuo stalo taip greit neišnyktų. Beje, keletą idėjų, kokius sveikus ingredientus galima sumiksuoti viename mikseryje, galima rasti specialiai šiai akcijai skirtoje užduočių knygelėje (kurią galima rasti parduotuvėse) arba šioje svetainėje.

Jei vis dar pildote savo lipdukų kolekciją, linkiu suspėti parsinešti kuo daugiau draugų namo. Lietuva yra pirmoji šalis pasaulyje, kurioje pristatyti šie daržoviniai „Minions“. Primenu datą! Akcija vyks iki lapkričio 11 d.

Ūlos metų citatos’18

3 komentarai
Kitos temos

Augant dukrai, vis pagalvoju, kad šie metai jau tikrai bus paskutiniai, kada galėsiu užsirašyti jos citatas. Bet Ūlos įžvalgos ir juokeliai – nesibaigia, tik darosi vis subtilesni. Šių metų 6-metės dešimtukas:

1

Ūlos močiutė: Ko norėtum valgyti?
Ūla: Blynų!
Aš: Oi… Tie blynai taip ilgai kepa…
Ūla: Sakoma, kad Biržuose blynai labai greitai iškepa.

2

Aš: Ūla, jau užteks suptis. Einam namo.
Ūla: Dar truputį!
Aš: Jau einam, pupyte.
Ūla (atsidūsta): Ko tik dėl tos mamos nepadarysi…

3

Sėdim prie ką tik ištuštintų lėkščių.
Aš: Tu gerai jautiesi?
Ūla: Kodėl klausi? Ar pridėjai nuodų man į tuos makaronus?
Aš: Haha. Šitas toks juodesnis.

4

Ūla žiūri mano paauglystės nuotraukų albumą:
Ūla: Tu šitose nuotraukose taip „mandrai“ atrodai.
Aš: „Mandrai“? Kurioje nuotraukoje pavyzdžiui?
Ūla: Pavyzdžiui – čia. Su kailinukais taip „mandrai“ stovi.
Aš: Aš čia visai paprastai stoviu! Ir čia ne kailinukai! Čia tiesiog šalikas.
Ūla: Bet žiauriai „mandras“ šalikas.

5

Aš: Ko tokia tyli?
Ūla: Tiesiog man dabar labai šilta burnoje. Nenoriu atšaldyti.

6

Žiūrim nuotraukas per Instagramą:
Ūla: O, žiūrėk, čia Deimantės Kenas!
Aš: Haha. Kenas?
Ūla: Nenorėjau sakyt „vyras“, nes jie nesusituokę.

7

Skaitau Ūlai „We Go to the Gallery“ ir bandau aiškint, ką reiškia feminizmas.
Ūla: Mama, tu irgi esi feministė, nes visada kovoji už vienos moters teises.
Aš: Kokios vienos moters?
Ūla: Mano.

8

Dialogas vonioje:
Ūla: Mama, o galėsi rytoj man išvalyti dantis tu?
Aš: Mažule, tau jau šeši. Pati jau gali valytis.
Ūla: Aš tiesiog noriu prisimint vaikystę.

9

Aš: Ūla, kaip manai, ar mama ir dukra gali būti draugės?
Ūla: Tikrai ne.
Aš: Kodėl? Ar dėl to, kad draugai turi būti panašaus amžiaus?
Ūla: Ne. Tiesiog draugai neturi būti pagimdyti.

10

Aš: Ūla, kas tau svarbiausia gyvenime?
Ūla: Ledai.
Aš: O šeima? Ką tu darytum be šeimos?
Ūla: Valgyčiau ledus kiekvieną dieną.

Jei neskaitėte anksčiau, tai penkiametės Ūlos citatos – čia, o keturmetės – čia.