Mokyklinės nuotaikos

6 komentarai
Savaitgaliai

Nuotaikos – mokyklinės, nors Ūlos metai – dar priešmokykliniai. Mažoji liko savam daržely jų atbūti. Apie visokio plauko pokyčius ir yra šis įrašas.

Pamenu, man irgi taip buvo. Turėjau plaukus, siekiančius užpakalį, o prieš pirmą klasę užsimaniau trumpų. Panašiai ir Ūla. Anksčiau neleisdavo net galų patrumpinti, bet vieną dieną – pareiškė. Ir dar kiekvieną dieną primindavo, kad labai labai labai nori trumpų. Tad pirmą rugsėjo savaitgalį atsisveikinom su kasom. Ir tik dabar atkreipiau dėmesį, kad bene visos mano sekamos Instagramo mamos iš Japonijos lygiai tokiom pačiom šukuosenom savo vaikus kerpa. Ah, ir dar su tokia šukuosena – viena iš šitų keturių panų: @miasaidno

Visai prieš rugsėjį mokyklinių prekių medžiotojų džiaugsmui atsidarė „Raštinė (J. Basanavičiaus g. 2, Vilnius) – rinktinių kanceliarinių prekių parduotuvė ir šviežiai skrudintos kavos erdvė. Nukeliavom ten su draugais ir susipažinom su „Raštinės“ šeimininkais – architekte Ieva bei jos vyru Sauliumi. Jiedu susitiko prieš penkerius metus ir pajuto, kad abu turi fetišą gero dizaino kanceliarinėms prekėms. Ieva jas naudojo profesinėje veikloje, o Saulius pirkdavo sau ir kaupdavo stalčiuose su viltimi panaudoti pagal paskirtį. Kuris pirmas pasiūlė pomėgį perkelti į kitą lygį – jie nebepamena. Bet puikiai prisimena, kaip skelbimų portale netikėtai užtiko patalpas su milžiniškais vitrininiais langais. Šis skelbimas jiems pakuteno vaizduotę ir paskatino imtis veiksmų.

„Raštinės“ duris jie atidarė paskutinę vasaros dieną. Ieva pasakojo, kad ši vieta puikiai atspindi jų skonį ir požiūrį ne tik į rašymo instrumentus, popieriaus objektus ir daiktų laikymo priemones, bet ir į dizainą plačiąja prasme. Asortimentas neapsiriboja japoniškais blonknotais, vokiškais rašikliais ir itališkais segtuvais. Kačiukų formos sąvaržėlės, natūralūs smilkalai, įdomaus gyvenimo būdo knygos ir žurnalai, paukščių bingo, originalūs iliustratorių darbai, dovanų pakavimo popierius – tai tik keletas objektų, papildančių vizualiai dailų „Raštinės“ daiktų pasaulį.

Prie kiekvieno objekto Ieva galėtų sustoti ir papasakoti jo atsiradimo bei panaudojimo istoriją. Mane dar labai nudžiugino tai, kad patys būdami tėvai, pora smarkiai galvojo apie vaikus. Be rašiklių pradinukams ir stalo žaidimų, čia yra lentyna iš užsienio atkeliavusių pop-up ar idėjiškai įdomių vaikiškų knygų (net ir visai mažiukams). Savo akimis mačiau, kaip per kelias dienas jos ištirpo, tad neužilgo lentynose likusias turėtų papildyti naujos.

Kai mokyklos tema mūsų pokalbiuose ėmė dažnėti, išgirdau visokių Ūlos baimių. Turbūt prieš gerą pusmetį Ūla dar visiškai nenorėjo į mokyklą. Visaip ją kalbinom ir pasakojom, net ir seneliai buvo prisidėję prie mokyklinės propagandos programos, bet mažai pozityvo išspaudėm. Galvojau, kaip per daug neskubinant ar neperkalbinėjant, pripratinti ją prie tos minties. Ėmiau dairytis knygų apie mokyklą, kad paskaičius būtų drąsiau ir gal kažkiek lengviau įsivaizduot, koks tas naujas gyvenimas. Gali būt, kad nemokėjau ieškoti, bet lietuviškų ir man patinkančių neradau, tad atsisiunčiau tris iš užjūrio ir pristatau jas Ūlos mėgiamumo eilės tvarka – nuo labiausiai patikusios iki šiek tiek mažiau.

Pavadinimas: Adam Rex „School’s First Day of School“
Siužetas vienu sakiniu: ką tik pastatyta mokykla labai jaudinasi, kad tuoj bus pilna vaikų ir pirmoji jos diena praeina tikrai ne tobulai, bet su gražia pabaiga.
Patinka, nes: 1) Apverčia viską aukštyn kojom – dabar mokykla yra ta, kuri jaudinasi. 2) Ne viskas mokyklai gaunasi tobulai, ne visi vaikai ją mėgsta, o taip skaitant vaikai dar lengviau suprasti, kad jis – ne vienas neramus.  3) Puikios iliustracijos.
Atsisiųsti galima: čia.

Pavadinimas: David Shannon „David Goes to School“
Siužetas vienu sakiniu: Deividas eina į mokyklą ir dėl savo elgesio kiekviename puslapyje vis sulaukia mokytojos draudimų, kol galiausiai ištaisęs savo poelgį, su pagyrimu grįžta namo.
Patinka, nes: 1) Netradiciškai parodo, kas mokykloje vaikams draudžiama. Ir jei iš pradžių mūsų – jaunųjų tėvų kartą (kuri buvo mokyta nekartoti „negalima“) gali šiek tiek nustebinti „don’t“ kiekvienam puslapyje – bet tai geros temos pakalbėt su vaiku, kokios taisyklės atsiranda pradedant eiti į mokyklą. 2) Bent Ūlai labai gerai surezonavo draudžiami dalykai, kuriuos ji pati dažnai daro – ir dėl to skaitant labai juokėsi.  3) Patinka, kad pagrindinis herojus – baisuokliškos išvaizdos ir taip greit jam simpatiją pajauti.
Atsisiųsti galima: čia.

Pavadinimas: Alexandra Penfold, Suzanne Kaufman „All Are Welcome“
Siužetas vienu sakiniu: siužeto nėra, tai – atskiri ketureiliai kiekvienam puslapyje apie tai, kad visi skirtingi ir visi – laukiami.
Patinka, nes: 1) Padeda ugdyti tolerancijos jausmą ir leidžia suprasti, kad normalu būti kitokiu, nes iš tiesų – visi yra kitokie. 2) Geras paskatinimas su vaiku pakalbėti apie pas mus Lietuvoje dar retai matomus pavyzdžius. 3) Rodo, kokiais įdomiais dalykais galima užsiimti mokykloje.
Atsisiųsti galima: čia.

Neonų mada Vilniaus kavinėse jau seniai įsisiūbavo. Tuo geriau tiems, kurie nori papuošt ir savo namus – nes atsiranda pigesnės technologijos ir paprastesnis įgyvendinimas. Labai džiaugiuos, kad susipažinau su Rūta ir (virtualiai) Indre, kurios pagal individualius užsakymus kuria šviečiančius paveikslus – The Blue Indian Lights. Merginų klientai – nebūtinai vaikai, todėl nenustebkit jų Instagram’e radę erotikos elementų.

O užsakymo procesas vyko taip: aš sugalvojau Ūlai dedikuotą šūkį (kurį, mes, beje, dažnai naudojam ir dar dažniau – suveikia), nusiunčiau Rūtai, merginos padarė eskizą, išsirinkom spalvas ir užsakymas po keletos dienų buvo padarytas. Baltoji plokštuma – organinis stiklas, šviečiančios raidės – iš elektroliuminescencinių laidų, todėl gali šviesti, bet gali ir nešviesti. Kitoje paveikslo pusėje yra pulteliai su mygtukais, kuriuos paspaudus galima „paliept“ užrašui mirgėt trim būdais – tiesiog šviesti, lėtai mirksėti ir labai greit mirksėti. Su užrašu – išbandėm, dabar svajoju apie piešinį.

O paskutinė nuotrauka – daryta prieš kelias valandas šiandien. Mažoji priešmokyklinė pana su „Rylee + Cru“ suknele iš šviežios vaikų drabužių krautuvėlės Užupyje ir internete „Little Wild Ones“. Karūna – lankelis – „tikolipo“.

Man irgi šiandien prasidėjo antri magistro studijų metai, tai nežinau, ar pasimatysim čia dažnai, bet visada galit užsukt į www.instagram.com/uilgoji.

Share on FacebookPin on Pinterest

6 Comments

  1. Indrė says

    Labai naudinga informacija, ačiū už pasidalinimą!
    Ar kai skaitote Ūlai angliškai verčiate į lietuvių kalbą, ar jau nebėra tam poreikio? Labai smalsu, kaip ugdyti namuose užsienio kalbos gebėjimus, bet tuo pačiu ir gimtosios kalbos žodyną plėsti, nes dabar jau dažnu atveju anglakalbės knygos karaliauja topuose…

    • Ū ilgoji says

      Indre, ačiū! Stengiuosi Ūlai visad pasiūlyti skaityti dviem kalbomis – pirmą kartą tik lietuviškai, kad suprastų, apie ką istoriją, o tada – pakaitomis. Ne visada ji nori, aišku, bet per daug nesijaudinu – darželyje lanko anglų būrelį ir jaučiasi, kad jau yra šiokia tokia pradinė užuomazga.

  2. Laba diena, ačiū! Nors mano Ūla beveik dešimčia metų vyresnė, bet visada randu naujų gerų dalykų pas Jus. Kaip antai, neoninis užrašas dovanų. 😉
    Ir dar klausimas, ar aš teisingai pamačiau nuotraukoje, kad Raštinė turi ir tikrą spausdinimo mašinėlę? Gal kainą užmatėt?
    Darkart ačiū ir geriausios kloties judviems su Ūla!

    • Ū ilgoji says

      Ačiū, kad skaitot ir linkėjimai kitai Ūlai! Susidarė įspūdis, kad toji rašymo mašinėlė yra skirta labiau pasibandymui vietoje, lyg kokia interaktyvi interjero detalė. Bet gal ir klystu, tad verta kreiptis tiesiai į juos.

  3. R. says

    Kaip skaitote angliškas knygas? Lietuviškai pasakojate siužetą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *