Ū ilgoji

Žiemos savaitgaliai, kaip jiems ir pridera, lėti ir tąsūs, bet šįkart suplakiau kelis į vieną įrašo kokteilį. Pradėsiu nuo to, kad Kalėdos man užsitęsė. Paskutines dovanas išdalinau sausį. Šįkart savo mieliausioms moterims pirkau rėmelį, iš kurio abiejų pusių – stiklas, ir spaudžiau tarp jo augalėlius. Senokai pinterest’o saugykloje saugojau šį vizualą, tik niekaip nesugalvojau, kaip paprastai pasidaryti. O tada netikėtai aptikau čia. Priminė vaikystės sekretus ir patiko, nes apdovanotoji gali lengvai keisti turinį pagal savo […]

Savaitgalis prieš Kalėdas yra tas savaitgalis, kai derėtų viską suspėti. Bet jau ne pirmi metai pasižadu sau nesinervinti, jei nespėsiu. Ir nespėju, ir nesinervinu. Todėl šeštadienio rytas buvo ilgesnis. Patinka du nauji pusryčių ritualai. Pirmas: išsispausti apelsinų sultis tuo genialiu rankiniu aparačiuku, kurio aš kažkodėl anksčiau gyvenime nesu bandžiusi. Antras: pagerinti sumuštinius, nepatingint paskrudinti duonos ir uždėti daigų + grūdų. Pasidarėm abi su Ūla po naujas tatuiruotes. Patinka, kad galima jas keist, kaip kojines. Skaitėm […]

Viskas. Kalėdų vainikas nuo šiol bus tradicija. Po „Pasiganymų lamų slėnyje“, iš kurių su Ūla išsinešėme gerus šakų susikimo ir vielučių nukarpymo įgūdžius, virtuvėje kabo beveik neutralaus sezono gražuolis. Būčiau jį dariusi tokį laukinį, vien tik iš eukalipto ir kelių eglės šakų, bet Ūla įkalbėjo pridėti blizgesio, todėl gavosi – šventiškesnis. Naujausiame elektroniniame „Lamų slėnyje“ – daugiau nuotraukų ir mano žieminis įvairių dalykų dešimtukas: