Iš tikrųjų ilgasis savaitgalis yra ne tuomet, kai prisideda šventinių laisvadienių, o tada, kai veiki daug. Šis savaitgalis kaip tik toks ir buvo – įspūdžiais kimšta kaliausė.

Tos kaliausės suknią išpaišė Ū, pradėdama šeštadienio rytą dažais nutaškytomis grindimis. Tuomet įšokom į V2 CONCEPT STORE pasiimti savųjų miaukiančių ir kvepiančių Mini Melissų, su kuriomis Ū nesiskyrė visą savaitgalį. Traukėm į „Menų pievą“ prie Baltojo, kurioje kasmet reklamuojasi vasaros stovyklų organizatoriai. Renginys nežavėjo. Užtai puikią uogą radom po viena balta palapine su užrašu Gamtos darželis „Po smilgom“. Ten su Ū pasigaminom medinių magnetų ir išgirdom pasakojimų apie būsimus edukacinius žygius į gamtą, skirtus šeimoms. Seku jų naujienas!

Sekmadienis sudygo Menų spaustuvėje. Šokio spektaklis „Maži stebuklai“ buvo ryškus, jautrus ir pūkuotas. Tai penktas šokio teatro Dansema kūrinys pypliažiūrovams. Priešpaskutinį, „Mozaiką“, Ū matė dar, man rods, nesulaukusi dviejų. Iš Šiltadaržio gatvės patraukėm į Tropinių drugelių parodą, kurioje apelsinus valgė delno dydžio gražuoliai, kukliose vieno kambario atogrąžose. Pažiūrėti į juos ir jų kokonus – smalsu, tikrai, bet ir gaila, kai įsivaizduoji tokį milžiną kažkur virš krioklio prasklendžiantį ir nutūpiantį gorilai ant nosies.

Nenusibostantis senamiestis, Ū ir E meilė, grikių miltų blynai, o finišas – pas Ū pusseseres Trakuose, iš kurių parsivežiau tookio didumo lauko gėlių puokštę. Tikiuosi, be erkių. Dabar jūs pasakykit, ką veikėt.