Malonioji Nida

1 komentaras
Savaitgaliai

Man vis neatsibosta dalinti liaupses Nidai. Kasmet tam būna naujų priežasčių. Su kolegomis čia liekame porai savaičių ir nors darbas vyksta įprastais intervalais, vietos pakeitimas maloniai masažuoja smegenis. Pačios nuostabai, vis dar sugebu kompaktiškoje Nidoje atrasti pirmų kartų. Apie juos – kviečiu skaityti toliau:

Ūla – vandeninis žmogus – buvo itin patenkinta, kad galėjo Nidoje palaikyti man kompaniją visą pirmą savaitę. Nors mūsų agentūros metų vidurkis, regis, už maniškį amžių, yra mažesnis, bet jau galėtume kurti personalinį vaikų darželį/mokyklą. Ūlos didžioji pažintis buvo mažasis Jonas, leidęs dažnai jį vesti už rankos.

Dirbome, kaip jau kelis metus iš eilės, Nidos meno kolonijoje. Ten – mažasis Vilnius. Nuolat verda veiksmas, kalbama mažiausiai trijomis kalbomis vienu metu, o meno leidinių prenumeratos – visai nevėluoja.

Kopose šiemet buvo itin daug žemuogių ir rūko. Kopinėjom po debesis ir dairėmės, kur raudonuoja.

Per metus Nidoje atsirado nemažai Vilniaus dailės akademijos kuruotų architektūrinių objektų. Daugiausia tai – apžvalgos bokštai. Vieną galima rasti netoli švyturio, o kitą – einant nuo diskotekinės vietos „Zuikio daržo“ į pavalgymo vietą „Briedį“.

Įdomiausias atradimas šiemet buvo E. Jonušo namas – muziejus, į kurį tiesiai žiūri Nidos meno kolonijos langai. Ėjau pro šalį, radau atvertas duris, įkišau nosį ir taip susipažinau su jau iškeliavusio Eduardo žmona, kuri vasaromis grįžta į jų namą ir mielai priima besidominčius. Jos vyras – tapytojas (o name paveikslai sukabinti ant lubų, todėl juos apžiūrėti galima užvertus galvą), kuris itin rūpinosi senosiomis Neringos kapinėmis, o su sūnumi pagal tikslius brėžinius atstatė kurėną „Kuršį“ (autentišką kuršių valtį, naudotą iki XX a.), kuris iki šiol plukdo turistus.

O pasiplaukioti teko ir pačiai. Pasitaikė gera proga sutikti žmogų, kuriam – ne pelningi sandoriai, o bendravimas labiau patinka. Už dūmą ir gurkšnį plaukiojome ir ten, ir šen, klausydami istorijų apie bastūniškas kapitono keliones. Patarimas – kai eisite palei jachtklubą, žiūrėkit, kurio jachtos šeimininko akys labiausiai žiba nuoširdumu, o tuomet – kalbinkite. Slatažodis (ir pavadinimas) – „Rena“.

O kokia – jūsų Nida?

Share on FacebookPin on Pinterest

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *