Kosminis gimtadienis

Parašyk komentarą
Savaitgaliai

Kai dariau išankstinę Ūlos 5-tojo dovanų žvalgybą, mažoji pribloškė mane pareiškimu, kad ji nori skristi su parašiutu. „Tuo, kur pakyli su lėktuvu ir iššoki.“ Nebuvau tikra dėl parašiuto, bet skraidymo tema jau buvo padiktuota. Tuomet pasisekė išgūglinti „Vėjo tunelį“, kuriame iš apačios leidžiama stipri oro srovė, išlaikanti visą kūną ore. „O vaikams galima?“ – paklausiau jų telefonu. Atsakė, kad galima. Tad prieš gimtadienio šventę, vežėme Ūlą paskraidyti.

Maniau, kad dukra tikrai kažkuriuo momentu perbals ir persigalvos. Nes aš pati – tikrai būčiau, jei būtų reikėję ir man. Bet įjungiau „atsipūtusios“ veido išraišką (turbūt vaikui nieko nėr baisiau, nei dėl jo persigandę tėvai) ir patikinau Ūlą, kad čia visai nėra ko jaudintis. Dukros skraidymo kompanionai buvo trys suaugę vyrai ir viena suaugusi moteris, kurie pakaitomis ėjo į tunelį kartu su intruktoriumi. Ūla, aišku, gavo daugiausiai dėmesio, trenerio pamokymų, šiltų žodžių ir padrąsinimų, tad viskas vyko labai sklandžiai. Įspūdžio tikrai buvo!

Toliau skraidymo temą pratęsėme kosminiame „Cosmos place“, kurį karūnuoju interaktyviausiu žaidimų kambariu Vilniuje. Šeimininkai čia sudėjo daug puikių elementų: animacinę sieną, kurios herojai reaguoja į vaikų judesius; skimbčiojančias laipiojimo virves; veidrodžių kambarį; baltos (o ne kelininkų uniformos) spavos burbuliukų baseiną; sienelę, kurią palietus skirtingose vietose, skamba vis kitas garsas; minkštąjį kambarį (ne tik su pagalvėmis, bet ir minkštomis sienomis bei grindimis). Yra ką patyrinėti net ir suaugusiems. O vaikams tyrinėti padeda vietiniai kosmonautai, mokantys ir pažaidinti, ir paguosti (jei paskutinis torto kąsnis nukrenta ant žemės).

Gimtadienio meniu – užsakomas vietoje. Ir rinktis yra karališkai iš ko! Tik rekomenduoju nepersistengti ir nepadauginti, nes netgi mano pakankamai kuklus pasirinkimas svečių (zujančių po visą erdvę ir neturinčių nė minutės laiko ramiam sumuštinių valgymui) taip ir nebuvo iki galo suvartotas. Ši taisyklė nesuveikė vieninteliam tortu, kurio per akimirksnį nebeliko. Ūlai šiuo metu – braškių manija, tad su šventiniu desertu pasisekė dvigubai.

Dalinuosi nuotraukomis, kaip viskas sekėsi! Už jų kosminį apipavidalinimą garsiai dėkoju iliustratorei Justei Urbonavičiūtei.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *