Bug2hug pasitinka su užrašu „daiktai tik tie, kurių būtinai reikia“ ir ši mintis lydi visą laiką – tiek apžiūrint asortimentą, tiek kalbinant Astą Padagaitę, vaikams skirtų mezginių kūrėją. Jos ranka rašyti atsakymai, kaip ir rankomis megztos kepurės, šalikai bei megztukai – šilti, jaukūs ir svajokliškai drąsūs.

Vaikai yra vabalai. Jie mėgsta viską aplaipioti, kartais zyzia į ausį arba sugraužia laiką. Maždaug taip?
Taip, dalis gyvenimo tikrai tokia. Dar jie mušasi tarpusavyje ir labai garsiai rėkia. Taip pat jie miega kaip angelai, šypsosi nuoširdžiau, nei pats artimiausias artimasis ir myli taip stipriai, kad niekad nebūtum pagalvojus, jog taip iš viso būna.

Ar galima sakyti, kad savo prekės ženklą sukūrėte iš savanaudiškų paskatų? T.y. pirmiausia norėjote gražiai aprengti savo vaikus? Ar jiems augant, auga ir Jūsų parduodami modeliai?
Žinoma, priežastis buvo absoliučiai tik tokia. Prisidėjo dar ir veiklos trūkumas nėštumo metu. Juokinga, tačiau drabužiai tikrai auga kartu su vaikais. Gerai, kad atsirado Ona, dabar vėl bus ką auginti.

Jūsų dvyniams – Algiui ir Pranui – po penkis, o mažylei Onai? Kaip jie padeda auginti „vabalą“? Ar tiesiogiai įsitraukia į kūrybą?
Onai dabar šeši mėnesiai. Vaikai yra mano įkvėpėjai ir kiekvieno drabužio testuotojai. Jie – gyvas energijos, geros nuotaikos ir emocijų užtaisas. O visa tai skatina kurti ir augti.

Išlaikyti savo stilistiką, tačiau kaskart pasiūlyti kažką naujo – ar tai Jums iššūkis?
Išlaikyti savo stilistiką man nėra sunku. Labai gerai žinau, kas man patinka. O štai kelias iki galutinio daikto, kurį mintyse gerai įsivaizduoju – užtrunka. Taip, kartais jį pabaigti būna nemenkas iššūkis. Kiekvieną drabužį auginu tol, kol jis man pačiai atrodo tobulas ir tik tada parodau kitiems. Todėl atsisakiau kolekcijų kūrimo ir tikslo nuolatos rodyti ką nors nauja. Suprantu, kad taip galbūt reiktų daryti, ar taip teisinga tokiame versle, tačiau mano tikslas kurti nešiojamus, patogius, ilgaamžius ir stilingus daiktus. Kurių nesinorės išmesti pasibaigus sezonui, o netgi atvirkšiai – norėsis pasaugoti, pasidėti kitiems vaikams ar kam nors padovanoti.

Kokia yra naujausia Jūsų kolekcija? Papasakokite.
Marių vaikai! Šio pavasario fotosesija su švelnia, gražia, minkšta mintimi apie vaikus svajotojus. Man labiau patinka kalbėti apie idėjas, gyvenimo būdą ir laimės išraiškas, kuriose drabužiai yra dailus papildymas. Kalbant apie pačius drabužius, šį pavasarį atsirado nauja medvilninė kepurė be raištelių, kurios kraštus atlenkus ji tampa dar ir kepure nuo saulės. Taip pat apsirengiamas vilnos megztinis be gobtuvo apie kurį galvojau bene du metus. Norėjosi numegzti tikrą, paprastą bet toli gražu ne primityvų megztinį absoliučiai visiems gyvenimo atvejams: žiemą po striuke, kad būtų patogu apsirengti tiems, kas nenori vynioti šalikų ant gobtuvų, vasarą sėdėti prie jūros, eiti į žygį, taip pat patogiai lakstyti parke ar veikti, ką tik širdis geidžia. Su šiuo megztiniu į klasikinę spalvų paletę atkeliauja ir švelni, šviesi pilka. Svarbi buvo ir megztinio forma, todėl taip ilgai kankinausi vis permegzdama kraštus, siaurindama ar platindama. Žodžiu, išprotėjusių žmonių išprotėjęs užsiėmimas.