Mudvi su Ū turim vieną ritualą, kuris pagreitina ėjimą į darželį. Einam žiūrėti, ar pakeliui, vienam kieme stovintis ryškiai geltonas automobilis – dar neišvažiavęs. Kartais tenka jo ir akimis paieškoti, nes būna kur nors toliau pastatytas. O jei neberandam, svarstom, kur išskubėjo. Automobilis, kaip supratot, yra herojus. Mes su juo pasisveikinam ir atsisveikinam pamojuodamos. O savaitgalį Užutrakyje visai netikėtai sutikom automobilio šeimininkus ir papasakojom, kokį dvigubą gyvenimą jų daiktas gyvena.

Labiausiai patikusi Ū – su mediniu kardu-lazda žemu balsu traukianti gruziniškas(?) dainas. Labiausiai nepatikusi Ū – be išimties lekianti į priešingą pusę, nei norisi. Grįžusios gaminom kokteilį – šįkart visiškai desertinį. Su mano mėgstamiausiu pieno pakaitalu – kokosų-ryžių pienu.