Ū ilgoji

Tauras, eglė, aušra ir rūta buvo tik galvijas, spygliuotis, paros metas ir augalas. Iki tos dienos, kai šiais bendriniais žodžiais buvo pavadinti ant mamų rankų besirangantys kūdikiai. Pagalvojau, kad metas porcijai naujų vardų. Tad per vasarą neskubėdama perverčiau visą Lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną, atrinkau ilgąjį 75 žodžių sąrašą ir galiausiai karūnavau tuos, kurie, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtai, bet savo skambesiu ir prasme turi potencialo tapti asmenybės paveikslo dalimi. Tai štai – […]

Praėję metai su Ūla buvo šnekoriški. Tad vietoj užpernykščių penkių citatų – tris kartus daugiau. Mano keturių metų moteris negailėjo įžvalgų ir pamokymų, bet labiausiai nokautavo jos meilumas. 1 Dūkstam, o Ūla sako: – Baik! Nenurauk man plaukų! Ir taip neseniai užaugo. 2 Aš: Ką veikiam? Ūla: Gal nori mane paniurkyti? 3 Aš: Ūla! Tu išnaudojai savo putoms visą mano šampūną. Naują! Buvau ką tik nusipirkus. Čia mano mėgstamiausias… Ūla čiumpa mane už žandų, prisitraukia […]

Gaila, jog praeitame šimtmetyje „making of“ žanras dar nebuvo toks populiarus kaip dabar, nes 1940-ųjų Disnėjaus „Fantasia“ kontekstą ne ką mažiau smagu išlupti, nei suvalgyti patį saldainį – filmą. 2,2 milijono svarų – tokio biudžeto projektas buvo „Fantasia“. Tai trečiasis V. Disnėjaus filmas, pasirodęs po „Snieguolės ir septynių nykštukų“ bei „Pinokio“. Tiesa, nemaža dalis numatytų pinigų buvo skirta ne tik filmo gamybai, bet ir jo peržiūroms – privačiuose riboto žmonių skaičiaus seansuose pirmą kartą buvo […]