Milanas man patiko!

Milanas – miestas, į kurį nusileidi tam, kad persėstum į kitą lėktuvą. Nebent esi kontrakto pasirašyti atvykusi manekenė arba Armani rankinių kolekcionierė. Aš irgi taip maniau. Todėl kelionių namų darbus dariau dar skrupulingiau nei įprastai ir prisirinkau sąrašą vietų, kuriose galėčiau slėptis nuo ilgų kojų ir vitrinų spiginimo.

Ir ačiū Madonai, to sąrašo dėka nusipaišė itin simpatiškas Milano portretas. 6 dienas lankėm Milaną, o 3 – dedikavom Venecijai ir Cinquee Terre pajūrio miesteliams. Mano laimės formulė – meno galerijos + knygynai + parkai + vietinių mėgstamiausios kavinės, susidėjo į žemėlapį, kurį rasit įrašo pabaigoje.

(Pirmą kartą į didesnę kelionę nesivežiau rimto fotoaparto, nes sugedęs, užtai nuotraukos – kvadratai iš telefono.)

V E N E C I J A

Jei nėra tikslo išžiūrėti visą architektūros bienalę, užtenka ir vienos pilnos dienos. Išlipom iš traukinio ir iškart sukom į kairę – tą Vanecijos dalį, kurioje turistas – tik kas aštuntas sutiktas žmogus, o pastatai – maloniai apšepę.

M I L A N A S

Pasitaikė vidutiniškai šiltas, bet su pilnu giedro dangaus palaikymu. Didžiąją dalį čia nufotografuotų vietelių įtraukiau į žemėlapį ir stipriai rekomenduoju.

Visos aukščiau esančios nuotraukos – iš šalia katedros įsikūrusio Museo del Novecento.

Du daugiaaukščiai, apauginti mišku – Bosco Verticale.

L’orto di Brera – šviežių daržovių ir vaisių krautuvė, kurioje iš už prekystalio spaudžiami kokteiliai.

Bianco Latte – geriausi desertai, kava ir ledai, kurie mums nutiko Milane. Labai tinka ateiti su šeima, o už durų – simpatiška vaikų dalykų krautuvėlė. Į šitą vietą ėjom du kartus, nes ir darbo laikas – visai ne kaip desetinės. Užsidaro – vidurnaktį.

Viena geriausių pastaruoju metu mano matytų fotografijos parodų su Armin Linke dėmesio centre – buvo eksponuojama Padiglione d’Arte Contemporanea (PAC).

10 Corso Como – gan keista vieta dėl margų savo raštų ir interjero objektų. Ten – kavinė, suvenyrų krautuvė, knygynas (puikus!) ir parodų erdvė su stogu, ant kurio galima pasėdėti.

Kanalų rajonas – kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, dėl pigios nuomos mėgstamas hipsterių. O labiausiai reklamuoju vietelę, kurią tarp tramvajų parko ir uždarų vartų ne taip lengva, bet verta atrasti – tiek vakare, tiek sekmadienio brunch’ui. Pilna žmonių, o tie žmonės – labai gražūs. Vadinasi – Fonderie Milanesi.

Labai gražiais augalais apaugintam interjerui, kokybiškai kavai ir neįtikėtino skanumo avokado sumuštiniui – oTTo kavinė kinų rajone.

Milane pilna motociklistų butikų, kuriuose – ne tik transporto priemonės, odinės striukės, bet ir vintažiniai printai, filmų plakatai, modeliukai ir gražios skarelės. Vienas tokių, įsikūręs šalia Deus Cafe – geriausios vietos vakarui. Vilniaus Bukowskio baro nuotaiką primenanti vieta su dideliu žaliu vidiniu kiemu kasvakar vaišina gausiu stalu užkandžių – nuo alvyuogių iki picos. Gėrimą perki, o persivalgai – nemokamai. Patikrinom ir penktadienį, ir trečiadienį – abu vakarus buvo maloni spūstis.

Ne viskas, kas Armani, yra drabužių parduotuvė. Čia – geriausias meno, dizaino ir fotografijos knygynas, iš mano aptiktų. Didelis ir įdomių vaikų knygų skyrius. Pirkau čia Ūlai lauktuvių.

Vidury Milano centro – nedidelis botanikos sodelis Orto Botanico di Brera. Buvo gražu pasivaikščioti net tarp rudeniškai padžiuvusių augalų.

Centrinis miesto parkas – visai nieko. Galima apžiūrėti griozdišką pilį, o paskui nueitį į parko pašonėje esantį Le Triennale di Milano dizaino muziejų.

C I N Q U E T E R R E

Cinque Terre – pajūrio regionas, kuriame keliasdešimt kilometrų atstumu išsidėstę penki senoviniai žvejų kaimeliai. Kalnuose margi namukai lipa vienas ant kito ir atrodo stulbinančiai gražiai. Atvažiom ryte, išvažiavom kitos dienos vakarą. Tarp miestelių smagu kursuoti dažnai važiuojančiu traukiniu, o galima per vieną kitą valandą ir pėsčiomis nueitį.

Nakvojome paskutiniame Riomaggiore miestelyje, o prieš saulėlydį kopėm į ant viršūnės stovinčią šventyklą, pakeliui prasukdami pro vidury kalno pastatytą kolumbariumą.