Šįkart Druskininkai atviliojo mūsų trijulę per NEWMAN festivalį. Nes Micachu and the Shapes yra mano TOP5 gyvenimo grupė. Turėjau planų paskui ją atskristi iki Londono ar Berlyno, o štai pati Mica Levi išdygo mūsų netnesostinėje. Džiunglėmis apaugęs senasis Druskininkų Vasaros amfiteatras buvo jai svetingas, nors gal kiek per kuklus minia.
Apsistojome SAKA atostogų namuose, kuriuose į kambarį kreipiesi ne numeriu, o vardu. Puikieji šeimininkai nuoširdžiai pakalbina, jei reikia, išnuomoja dviračius, o rytais vaišina kava, šviežiomis bandelėmis ir skrebučiu su trintomis braškėmis. Vaikams namai pritaikyti puikiai – yra atskiras žaidimų kambarėlis su pasakų knygom (gelbėjo mus vakarais), žaislais, sūpynėmis ir filmukais. SAKA kiemas – pasiruošęs vasarai. Vieną karščio popietę ten ir praleidome – pavėsyje valgydami uogas su arbūzais, o Ūla karstėsi, suposi ir gamino akmenines bandeles vaikiškoje virtuvėlėje.
Druskininkai, kuriems dedikavome dvi dienas, nustebino savo neišsiamumu. Atrodo, nieko nedarėme po du kartus (tik voveres du kartus matėm). Užtai po vieną kartą:
– su dviračiais pravažiavome palei Nemuną;
– NEWMAN parodų name su Ūla nusifotografavome 3D nuotraukai;
– apėjom Druskonį aplink;
– puikiame K. Dineikos parke išbandėm trečdalį ten įrengtų reikalų;
– išmaudėm po fontanu save ir vandens dviratį;
– valgėm arbūzą SAKA kieme ir skaitėm, kas ką norėjom.
O nulį kartų buvom SPA, slidinėt ir laipiot medžiais. REKLAMA: važiuokit į Druskininkus ir patys sau pavydėsit.
Pingback: Dviejų dalių savaitgalis | Ū ilgoji