Gera Bloga – kartu su dvynėmis gimę mezginiai

Parašyk komentarą
Gražūs daiktai / Sukurta Lietuvoje

Kai iš vasaros įpuoli į žiemą, vilnos mezginiai tampa antra oda. Patiems mažiausiems (net ir išskirtinio mažumo) subtiliai spalvas ir raštus derindama mezga Dovilė, pavadinusi savo jauną verslą „Gera Bloga“. Dukrų dvynių įkvėptas užsiėmimas sklinda po pasaulį, nešdamas saikingo vartojimo žinutę. O pati Dovilė man pasirodė paprasta, labai reikli sau ir gal net pati nenutuokianti, kokio gražumo kilpos byra nuo jos virbalų. Kviečiu skaityti mūsų pasikalbėjimą ir parašyti, kaip pasirodė jums.

Dovile, kas buvo prieš tai, kai atsirado „Gera Bloga“?
Prieš atsirandant vaikams dirbau marketingo specialiste prie daugybės įvairių projektų – nuo floristikos iki lazerių tyrimų laboratorijos.

www.saules-pieva.lt

„Gera Bloga“ svetainės skiltyje ABOUT US perskaičiau jautrią istoriją – apie dvynes, kurios gimė visai mažulytės ir šalta joms būdavo net vidurvasarį. Todėl pirmiausia kartu su savo mama pradėjote megzti joms – natūrali vilna buvo tikra išgelbėtoja. Tuomet atsirado ir suvokimas, jog gamta žino geriausiai, ko reikia mažiesiems planetos gyventojams. Ar dabar šią istoriją papasakotum lygiai taip pat?
Viskas tikrai prasidėjo nuo tų mikro-kojinyčių ir liemenės. Dabar jau, žinoma, mano merginos – paaugusios. Jau netgi keliaujame į darželį. Bet tuo metu sudėtingas laukimas ir gimimas tikrai smarkiai sukrėtė mano gyvenimą. Joms ne tik buvo labai šalta, bet Emilijai buvo sunku kvėpuoti. Jos nemokėjo normaliai valgyti. Ko tik mes su vyru nedarėm – maitinome menzūrėlėm, pipetėm… Pirmaisiais mėnesiais gyvenome maitinimo kas tris valandas režimu. O dvynių atveju tai yra: vieną valandą maitiname vaikus, tada aš dar beveik valandą traukiu pieną, pamiegam truputį ir vėl viskas iš naujo. Kiaurą parą. Per tą pieno traukimo valandą, kuri įvykdavo šešis kartus per parą, galima sakyti ir sukūriau „Gerą Blogą“.

02-U_ilgoji blogui nuotraukos1 03-2015-06-11_299

Akivaizdu, kad „Gera bloga“ įkūrėjomis būtų galima vadinti ir Tavo dvynukes Oliviją ir Emiliją. Papasakok šiek tiek apie jas. Kokios jos šiandien?
Taip, praktiškai man tą dieną gimė trinukai. Nors Olivija ir Emilija yra identiškos dvynės, bet jos labai skirtingos. Viena eina kaip traktorius – niekas jos nesustabdys. O kita – tokia laputė kūmutė. Atrodo, viską apskaičiuoja, apmąsto. Jeigu numezgi ką nors naujo ir reikia pamatuoti, tai jau geriau atsinešti matuotis abiems, kitaip bus karas. Jos tikros šaunuolės, kantriai dirba modeliais, fotosesijų metu nesiožiuoja, klauso, ką fotografės prašo. Žinoma, namuose būna visko.

Kaip manai, ar augant dvynėms, augs ir jūsų asortimentas skirtingoms amžiaus grupėms?
Kol kas tokia tendencija yra. Tačiau kaip bus vėliau – žiūrėsime.

04-U_ilgoji blogui nuotraukos-001 05-2015-06-11_059

Kaip atsiranda visi mezginiai? Iki šiol kuriate juos abi su mama?
Kaip aš sakau, mezginiai atsiranda iš gyvenimo. Taip buvo nuo pat pradžių. Atsiranda kokia problema, tai ir ieškome sprendimo. Tarkim, šiuo metu jau po truputį ruošiu modeliukus kito rudens kolekcijai, tai ir galvoju, ko mano merginoms trūksta į darželį. Ar bus patogu, ar ne per šalta/karšta, ar patogu apvilkti, ar triskart išskalbus nereiks mezginio išmesti. Visų prieš tai buvusių modeliukų patobulinimai taip pat gimė iš pastebėjimų – kažkas mane erzino, kažką mano mama pastebėjo. O kalbant apie patį darbo procesą, dabar taip susiklostė, jog pirmuosius modelius aš visada noriu numegzti pati, o kai viskas paruošta – tuomet jau mezga mama ir kitos moterys.

06-2015-08-18_054_web 07-U_ilgoji blogui nuotraukos

„Gera bloga“ drabužėliai tarsi savaime protestuoja prieš nesaikingą vartojimą ir iškelia paprastų, tikrų, ilgalaikių daiktų idėją. Ar tai visuomet suderinama su greitai besistiebiančiais ir nuotykių ieškoti mėgstančiais vaikais?
Negalvokite, kad aš esu visiška snobė. Turint du vaikus ir leidžiant juos į lopšelį, negali rengti tik rankų darbo šilkiniais/kašmyriniais drabužėliais. Kas mane labiausiai piktina, tai korporacijų iškart suplanuotas prekės nusidėvėjimas, kuomet žmogus būna priverstas vėl ir vėl pirkti naują daiktą, nes vieną kartą išskalbus iš drabužio lieka skuduras. Ir aš nekalbu tik apie pigius daiktus. Dažnai kaina visiškai neturi nieko bendro su kokybe.  O baisiausia yra tai, jog mes jau ir lyg ir susitaikėme, kad kitaip būti negali. Taip, perku drabužėlius iš didžiųjų drabužių parduotuvių, tačiau turime po kelis kokybiškus megztukus, kuriuos nešiojame nuolat. O kai išaugame – aš juos permezgu į ką nors naujo. Tie, kas permezgimais neužsiima, drabužėlį gali gražiai sulankstyti ir palikti broliukams bei sesutėms. O gal ir anūkams!

08-U_ilgoji blogui nuotraukos2

Paradoksalu, tačiau apie Tave sužinojau perskaičiusi Švedijoje gyvenančios mamos Paul&Paula tinklaraštyje. Į kokias šalis iš Etsy parduotuvės dažniausiai „skrenda“ Tavo mezginiai?
Didžioji dauguma mezginių iškeliauja į JAV. Manau, taip yra todėl, kad amerikiečiai vertina rankų šilumą, tačiau jau nebemoka to pasidaryti patys arba per daug užsiėmę kitu.

Ar galima Tavo kūrinių įsigyti/pasimatuoti Lietuvoje?
Šiuo metu Lietuvoje fiziškai pasimatuoti mezginukų negalima. Vėliau galbūt vėl grįšime į „Morka Boutique“ Vilniaus oro uoste. Internetu kai kuriuos mūsų drabužėlius galite rasti babyboutique.lt bei mūsų Etsy puslapyje gerabloga.etsy.com.

09-2015-06-11_116 10-2015-08-18_057_web

Praktiškas klausimas – kaip geriausia prižiūrėti „Gera Bloga“ kūrinius?
Rinkdamasi siūlus visada galvoju, ar drabužėlis sugebės išgyventi mažųjų nuotykius. Bet reikia turėti omenyje, kad tai natūralus produktas. Jeigu megztukas nėra kažkaip ypatingai išteptas, tada aš jį rankomis išskalbiu vėsiame vandenyje su truputėliu šampūno (dažniausiai tai yra lietuviškas dilgėlių šampūnas). O jei jis „pavaišintas“ kažkuo rimčiau, nepamainomas daiktas yra „Ringuvos“ muilas su tulžimi. Kai dėvėjimo procesas būna ypač sudėtingas ir megztukas apsivelia – naudoju specialias šukutes vilnos nupūkinimui. Jų galima rasti didesniuose prekybos centruose.

11-U_ilgoji blogui nuotraukos3 12-2015-08-18_060_web

Pabaigai – kokius iššūkius Tau iškėlė „Gera Bloga“ projektas?
Turbūt pats svarbiausias iššūkis, su kuriuo susiduriu nuolatos, yra – kaip suderinti darbą ir mamos pareigas. O visa kita – tik techniniai dalykai.

Jei pažvelgtum į save iš kito žmogaus perspektyvos, kokį komplimentą sau skirtum?
Oi, sunkus klausimas. Turbūt galėčiau greičiau sugalvot bent 20 dalykų, kaip save papeikčiau – ir to dar nepadariau, ir ano… Galbūt geriausia, kaip save galėčiau pagirti, jog savo mažą kūdikišką idėją sugebėjau paversti į visai neblogai besisukantį versliuką, turintį klientų iš beveik 30 pasaulio šalių.

Ačiū Tau!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *