Ū ilgoji | Apie dizainą vaikams ir šiuolaikinę tėvystę.

Maži dalykai

2016-10-21

parašė Ū ilgoji

Prisikaupė reikalų – metas rekomendacijoms:

1. Paskelbti Stack Awards nominantai! O tai yra nuostabi proga surasti sau naują įkvėpimo žurnalą, kad be Kinfolk’o būtų kuo papuošti savo Instagram’o feed’ą. Labai linkiu pagūglinti pavadinimus, jei pasirodys negirdėti. Garantuoju, kad tame sąraše sugriebta grietinėlė.

2. Užvakar atsisiunčiau programėlę „Tvarkau Vilnių“ ir pasiskundžiau, kad mūsų kieme nėra rūšiavimo šiukšliadėžių. Smagu tai, kad ten galima skųstis į valias. Anonimiškai. Su nuotraukomis. Ir visuomet matai skundo būseną (Registruota, Perduota ar Atlikta) bei gali užjausti kitus besiskundžiančius.

3. Sumanioji Veronika, sociologė, žurnalistė ir dvynukių mama, neseniai pradėjo rašyti įžvalgų tinklaraštį „Pterodaktilis“. Jei dar neskaitėte, užsukit, paskutiniame įraše ir mudvi su Ūla šmėžuojam.

4. Pagaliau! Didingoji Mažvydo biblioteka įrengė vaikų skyrių. Dar jie siūlo nemokamą priežiūros paslaugą „Žaisloteka“, kai mažylį nuo 3 iki 6 metų keturioms valandoms galima palikti bibliotekos darbuotojų priežiūrai, o patiems eiti marketingo vadovėlių skaityt. Šį savaitgalį, tiesa, dar ten vyks instaliacija-ekskursija šeimai „Kaltūnas“. Autorių pavardės ir aprašymas – intriguoja.

5. Turėjau bėdų su Ūlos nesibaigiančiomis slogomis, tad reikėjo pagalbos ją prižiūrint. Kiek laiko pragaišau su visokiais skelbimais, skambučiais ir susitikimais, geriau nesiguosiu, bet patikimo žmogaus taip ir neradau. Todėl rekomenduoju tokios pačios klaidos nedaryti ir tiesiai kreiptis į „Mama ir auklė“. Užpildote anketą, sumokate 15 Eur auklės suieškojimo mokestį (už vienkartinį reikalą, nes nuolatinės auklės paieškų procesas – atsakingesnis, ilgesnis ir, natūralu, brangesnis) ir jums parenka labiausiai tinkamą žmogų. Man pataikė tiesiai į dešimtuką. Ir taip taikliai per vieną valandą. Tai buvo Metų Atlėgis (nuo žodžio – atlėgti).

6. Nauja vieta pasėdėti ir pavalgyti – Plus Plus Plus. Pliusai maždaug tokie: karštos bandelės sumuštinis su mocarela ir pesto padažu – 1 Eur, alyvuogių, svogūnėlių ir agurkėlių užkanda – 1 Eur, apelsinų sultys – 1 Eur, alus – 1 Eur. Daugiau nebevardinsiu, pas juos visas meniu panašiai atrodo. Kadangi prisidėjau prie tekstinės šitos vietos dalies – šiek tiek žinau virtuvės, o ji tokia, kad didžioji dalis ingredientų vežami iš Ispanijos. Pirmą savaitę jiems gal ne viską pavyksta laiku suvaldyti, bet matosi, kad akys dega.

7. Kad antradieniai būtų geresni, pasijauskite lyg gyventumėte Londone ir eitumėte į Nicer Tuesdays renginį, kuriame įdomūs žmonės pasakoja įdomius dalykus. Kas mėnesį vis naujai! Youtube įrašai – čia.

8. Nauja ir jau Ūlos mėgstamiausia programėlė – Pepi House (lietuvių kūrėjų!), kuriame vyksta inteligentiškos šeimos gyvenimas. Galima žaisti ir dviese, įsijaučiant į skirtingus šeimos narius. Vienas namo aukštas – nemokamai, kiti – jau kainuoja, bet verta tą sumą sumokėti už puikų žaidimą be reklamų.

9. Iliustracijoje – Amsterdame gyvenančių dizainerių „Maison Deux“ supamo arkliuko interpretacija.

Gero savaituodegio!

7 tėvų ir vaikų namų savaitgalio idėjos

2016-09-25

parašė Ū ilgoji

2 komentarai

Savaitgaliai

Orui bjauryn, naminiai savaitgaliai gręsia būti nuobodūs. Ypač tokie, kurių nespėji iš anksto pasiplanuoti. „Kidzone“, rengdami savo rudeninį katalogą, paprašė pasidalinti keliomis idėjomis – gelbėtojomis, kurioms nereikės didelio biudžeto padaryti vaikui įspūdį.

Iliustracijose – Vaidos Tamašauskaitės nuotraukos. O Ūla – su Mommy Said Yes marškinėliais, kuriuos pats gali nusispalvinti, kaip išmanai.

1. Koridoriaus paroda

Pasiūlykite vaikams surengti parodą koridoriuje. Iš pradžių jie turėtų nupiešti gerą pluoštą piešinių, vėliau kartu galėtumėte atrinkti geriausius bei sugalvoti jiems pavadinimus. Darbai prie sienos gali būtų priklijuoti „nepikta“ lipnia juostele. Galima suorganizuoti ir parodos atidarymą su naminio limonado stiklinėmis bei pasikviesti kaimynų vaiku. Kita kartą koridorius gali virsti į LEGO skulptūrų parką.

2. Mėgstamiausio žaislo gimtadienis

Gimtadienis – pati smagiausia, bet ne per dažniausiai pasitaikanti šventė. Todėl galima surengti mažą jo versiją – mėgstamiausio žaisliuko ar lėlės jubiliejų. Tuomet reiktų kartu pasigaminti patį mažiausią torčiuką (arba įsigyti apvalų desertą, pavyzdžiui, vaisinę tartaletę) ir paruošti kitus itin mažus užkandžius. Žvakutės – būtinos!

3. Geras darbas

Sugalvoti, kaip vaikas galėtų padėti kitiems. Pavyzdžiui, atrinkti savo atsibodusiu žaislus ar išaugtus drabužėlius ir perduoti juos vaikams, kuriems to labai trūksta. Galima nunešti tiesiai į kokią nors labdaros organizaciją arba į „Happimess“ labdaros inicatyvą, kuri įsikūrusi M. K. Čiurlionio g. 8.

4. Pasaulio žmonių diena

Skirti valandą papasakoti vaikui apie pačius įvairiausius pasaulio žmones, kuo jie skiriasi ir kuo yra ypatingi. Pavyzdžiui, surasti YouTube dokumentinį filmuką apie akluosius vaikus, kaip jie puikiai prisitaiko, kaip orientuojasi erdvėje, kaip jiems padeda specialiai dresuoti šunys, kaip suaugę gali dirbti. Vėliau galima parodyti ir Brailio raštą, papasakoti, kaip jis veikia. Beje, kiekvienas iš mūsų namuose turi Brailio raštu užrašytus objektus – jie yra ant vaistų dėžučių.

5. Naujos programėlės išbandymas

Vaikų imlumu technologijoms – visi įstikinom. Ir nors per didelis laiko leidimas prie išmaniųjų įrenginių nėra sveikas, manau, kad naudingiausia būtų parodyti vaikui išties gražius ir edukacinius projektus. Atsisiųskite naują programėlę ar žaidimą (rekomenduoju nebijoti mokamų versijų, jei tai – tikrai geras žaidimas, nedidelis mokestis išpildys lūkesčius) ir kartu jį išbandykite. Čia – uilgoji.lt/apps – rasite mano atrinktą didįjį gerųjų programėlių sąrašą.

6. Tėvų profesijos žaidimas

Šiais laikais retas mažametis, galėtų papasakoti, ką dirba jo tėvai. Dažniausias atsakymas „su kompiuteriu“. Pabandykite supaprastintai paaiškinti savo vaikui, kaip iš tiesų atrodo darbo diena, pažaiskite jūsų profesiją. Taip vaikai galės įsikūnyti ne tik į gydytojus ir pardavėjus, bet ir į buhalterius, logistikos vadovus, apsaugos darbuotojus ar viešųjų ryšių specialistus. Nebijokite įvardinti iš pirmo žvilgsnio sudėtingų profesijų pavadinimų. Vaikui visi žodžiai atrodo nauji ir negirdėti, tad „logistika“ niekuo per daug nesiskiria nuo „loterija“. Tuo pačiu, nuo mažų dienų plėsite jų suvokimą apie profesijas ir galbūt padėsite apsispręsti, ką veikti gyvenime, ne per tris paskutinius mėnesius mokykloje.

7. Naujos pakuotės kūrimas

Ar pasitaiko situacijų, kai vaikas prašo nupirkti skanėstą būtent dėl jo pakuotės? Papasakokite jam, kad pakuotės turinys ir jos išvaizda niekaip nesusiję dalykai. Pasakykite, kad galite jam nupirkti daug svaikesnį užkandį, o pakuotę galite pasigaminti patys. Atsispausdinkite vaiko mėgstamiausius herojus ar net jo paties nuotraukas, apklijuokite popieriumi ir apipieškite. Galite sugalvoti ir naują skanėsto pavadinimą!

Visą interviu rasite čia.

Disnėjaus „Fantasia“ – simfoninė psichodelika iš 1940-ųjų

2016-09-20

parašė Ū ilgoji

1 komentaras

Kitos temos

Gaila, jog praeitame šimtmetyje „making of“ žanras dar nebuvo toks populiarus kaip dabar, nes 1940-ųjų Disnėjaus „Fantasia“ kontekstą ne ką mažiau smagu išlupti, nei suvalgyti patį saldainį – filmą.

2,2 milijono svarų – tokio biudžeto projektas buvo „Fantasia“. Tai trečiasis V. Disnėjaus filmas, pasirodęs po „Snieguolės ir septynių nykštukų“ bei „Pinokio“. Tiesa, nemaža dalis numatytų pinigų buvo skirta ne tik filmo gamybai, bet ir jo peržiūroms – privačiuose riboto žmonių skaičiaus seansuose pirmą kartą buvo panaudota stereo garso sistema, turėjusi net savo pavadinimą – „Fantasound“.

Dėl Antrojo pasaulinio karo, kuris eliminavo galimybę užsidirbti iš peržiūrių Europos kino teatruose, „Fantasia“ iš pradžių nebuvo labai finansiškai sėkminga. Pelną ji pradėjo nešti praėjus 29 metams po premjeros, kai peržiūroms imta naudoti nebe tokia brangi sistema, o filmo reklaminiai plakatai paaugliams ir koledžų studentams ėmė priminti psichodelinius vaizdinius, panašius į tuos, kuriuos sukelia haliucinogeniniai grybai.

„Fantasia“ – eksperimentinis filmas visų pirma dėl visiškai netradicinės savo sandaros. Tai – ne vientisa istorija, o aštuonios simfoninės – animacinės miniatiūros, kurias kiekvienos pradžioje pristato koncertmeisteris. Vienos turi aiškią siužetinę liniją, kitos, tuo tarpu, lydi muzikos garsus spalvingomis abstrakcijomis.

Rašoma, kad vienai iš tokių abstrakcijų sukurti Voltas buvo pasikvietęs žymųjį vokiečių animatorių O. W. Fischinger’į, kurio geometrinių figūrų ir spalvų žaidimai šiais laikais stebina ne ką mažiau, nei anuomet, kai primeni sau, jog autorius kūrė be kompiuterio pagalbos. Tačiau galiausiai nei vienas iš trijų O. W. Fischinger’io pasiūlytų variantų Disnėjaus taip ir neįtikino.

Į animacinius siužetus buvo žiūrima preciziškai. Kad nupieštų tikroviškus herojų judesius (pavyzdžiui, stručių balerinų) vienam iš kūrybininkų, prisipažinusiam, jog pats nėra didelis baleto gerbėjas, buvo į rankas įduotas bilietas į visus sezono baleto pasirodymus. Baleto artistai buvo kviečiame šokti ir į pačią studiją. Net trumpam auksinės žuvelės pasirangymo epizodui nupiešti, buvo pasamdyta pilvo šokio artistė, kurios judesius žuvelė vėliau ir atkartojo.

Viena muzikinė miniatiūra dedikuojama evoliucijos istorijai ir dinozaurų erai. Ją kuriant buvo konsultuojamasi su Amerikos gamtos istorijos muziejaus direktoriumi, taip pat biologu, paleontologu ir astronomu. Savito kolorito epizode nasrus varsto aštriadančiai gyviai, o tuo tarpu skamba Igorio Strawinskio „Šventasis pavasaris“. Be pastarojo, „Fantasia“ muzikiniame repertuare – J. S. Bachas, P. Čaikovskis, Paul Dukas, L. van Bethovenas, A. Ponchielli, M. Mussorgskis ir F. Schubertas, tokie pažįstami ausims, bet iš naujo atrandami vizualiai.

Dar paminėsiu, kad didžiausia „Fantasia“ žvaigždė – po labai sėkmingo pasirodymo savo asmeniniame seriale sugrįžęs Peliukas Mikis. Jis čia tampa pagrindiniu herojumi istorijos, sukurtos pagal J. V. Gėtės poemą „Burtininko mokinys“ (šį 1797 m. parašytą kūrinį turėjo perskaityti visi 700 komandos narių ir atsakyti į 20-ties punktų klausimyną, kuriame jie turėjo pasiūlyti savo variantą, kaip ir kur turėtų vykti veiksmas).

„Vakar kino istorijoje atsitiko kai kas svarbaus. „Fantasia“ atsiriboja nuo tradicinių kanonų ir kviečia pasinerti į vaizduotės ekskursiją. „Fantasia“ … yra tiesiog stulbinanti“, – taip po premjeros parašė „The New York Times“. Padarykite ir jūs savo asmeninę premjerą namuose, o kino kritikais pabūkite čia, komentarų skiltyje.