Taupiau šį įrašą Mamos dienai tam, kad supažindinčiau su 10 puikių mamų iš Lietuvos, kurias pati virtualiai pažįstu Instagrame. Ir štai, prašom, kokia kompanija!
Aušra – interjero dizainerė ir įvairių prekių ženklų identiteto meno direktorė. Jos pagrindinis darbas – kurti estetiką. Nesvarbu, ar tai būtų restoranas, ar namų aksesuarų linija. Tad nieko nuostabaus, kad ir jos Instagramo šeimos albumas – toks malonus akims. O nuotraukose užfiksuoti mylimieji – menine fotografija užsiimantis Ignas, 3 metų Vincentas ir 10 mėnesių Jurgis.
Visi pastarieji įrašai galėtų būti sužymėti #ArtOfTravelingWithKids, mat šeima šešias savaites keliavo po Pietų Afriką. „Labai norėjosi parodyti, jog nereikia bijoti įdomesnių kelionių, jei turi vaikų. Kad gali imtis avantiūrų ir žygių, ką paprastai darytum keliaudamas dviese. Ir kad kelionė gali atrodyti estetiškai, o vaikai – dėvėti tvido šortukus, brisdami per džiungles. Tai yra mano žaidimas. Mums pasisekė, jog abu su vyru galime darbus organizuotis taip, kad vaikai beveik visur dalyvauja su mumis. Nebėra skirties tarp darbo/namų/buities/
Čia – Goda, Liudviko žmona ir 2 metų Medos mama. Goda sako, kad jos kasdienybė tapo gana rutiniška tuomet, kai Meda pradėjo lankyti darželį, o ji pati grįžo į darbą, kur yra „IKEA“ dizainerė – apipavidalintoja. Tad šeimos nuotykiams ir atradimams lieka savaitgaliai. Tiesa, vakarais Goda akvarele ir rapitografu piešia iliustracijas – įvairios tematikos raides, kurias galima užsisakyti ir sau.
„Instagramas yra mano didelis įkvėpėjas dėl gausybės atrastų kūrėjų, mamų, vizualių istorijų. Būtent Instagramo dėka mano iliustracijas randa kitos mamos. Man tai – didelė ir smagi bendruomenė. O pati dalinuosi savo darbais, savaitgalio pyragais ir buvimu su Meda. Tik kol ji maža ir nesuvokia interneto bei viešumo, man atrodo negarbinga rodyti jos veidą gausiai ir atvirai. Seku daugybę mamų ir kasdien grožiuosi jų vaikų nuotraukomis, tačiau man pačiai vaiko veidas, jo nuogumas, miegas, maitinimas krūtimi ir nėštumas yra tabu. Man tai labai intymu. Tad Meduolę gaudau kitokiais rakursais.“
Kai gyveno Lietuvoje, Dorotėja buvo įkūrusi darželį ir žaidimų kambarį „Basa pieva“. „Realiai gyvenome gražų šeimyninį gyvenimą, bet prieš tris metus jį iškeitėm į nuotykį, pavadinimu „Londonas“. Prieš metus su vaikų tėčiu pasukome skirtingais keliais, galutinai tašką padėjom Balyje. Sunku tos skyrybos, bet po metų jaučiu pragiedrėjimą savo galvoje. Šiuo metu mes šiek tiek kitokia šeima, nei buvome prieš tai: 9-erių Unė, 5-erių Stepas ir aš. Vaikai lanko mokyklą, „after school club“ ir būrelius. Unė – chorą, dailę, violančelę, gatvės šokius ir lietuvių mokyklą šeštadieniais. Stepas – futbolą ir kartu su sese eina į mažiukų grupę lietuvių mokyklėlej.“
„Aš pagaliau per ilgus metus ieškojimo atradau tai, ką noriu daryti gyvenime. Visiškai atsitiktinumo dėka atsidūriau „Radio London Hair“ salone, mokinuosi būti plaukų stiliste. Mane supa labai talentingi, kūrybingi ir įkvepiantis žmonės. Kokia neapsakoma jėga mylėti tai, ką darai! Džiaugiuosi, kad su vaikų tėčio ir mano šeimos pagalba galime būti visai nebloga komanda, tad viską kažkaip spėjam, nors planetos kartais sukasi.“
Erika prisistato taip: „Mūsų šeima – tai mes keturiese. Aš – Erika, vyras – Aismantas, 13-kos sūnus Jogintas ir mažylė Smiltė, kuriai – beveik 3 metukai. Esame, sakyčiau, namų žmonės. Labai mėgstame ramybę, gamtą, muziką. Viskas įdomu, tik ne visur mes einame. Mūsų namai yra ta erdvė, kurioje jaučiamės puikiausiai. Aš – auginu vaikus, fotografuoju, skaitau ir turiu sukūrusi mažą parduotuvėlę. Man atrodo, kad ji neblogai atspindi mano pačios požiūrį į atsakingą vartojimą.“
„Instagramas man tapo lyg tinklaraštis, kuriame dalinuosi akimirkomis, mintimis, savo požiūriu. Man pačiai tai padeda augti, mokytis, labiau užtikrintai siekti savo tikslų. Savo istorijomis noriu papasakoti, kaip smagu džiaugtis viskuo, kas mus supa, kad nereikia turėti daug pinigų, kad galėtum nusipirkti laimę.“
Akivaizdu, kad Eglė yra pametusi galvą dėl mados. „Tik buvo momentų, kuomet pati tai primiršdavau. Ilgai blaškiausi ir stengiausi išsigryninti, kas iš tiesų man teikia pasitenkinimą. Pastojau, ištekėjau, pagimdžiau Luką, ilgai sėdėjau su juo namuose, baigiau maitinti ir pradėjau jausti, kad trūksta oro. Tuomet grįžau prie rašymo „L’Officiel Mada“, o po to visiškai spontaniškai sukūriau „Labas Lukai“ ir pradėjau „mikrobloginti“ Facebooke ir Instagrame apie man gražius ir įdomius vaikų ir mamų dalykus.“
„Praėjus geram pusmečiui po „Labas Lukai“ atsiradimo, gavau pasiūlymą įsigyti „Kick the Moon“ – parduotuvę, kurioje man išimtinai viskas patikdavo. Tad jau beveik mėnuo, kaip esu ten, į ką nesąmoningai ėjau ilgą laiką. Noriu „Kick the Moon“ paversti internetine mados galerija, dedikuota kokybiškam vaikų stiliui formuoti. Planuoju, kad tai bus gerokai daugiau nei tik parduotuvė internete. Man atrodo svarbu šiandien aktualų dizainą jungti su naujais edukacijos formatais ir kasdieniais įkvėpimo gurkšniais.“
Agnė yra iš Kauno, tačiau šiuo metu kartu su vyru Andriumi ir 4 metų Vincentu gyvena netoli Stokholmo. „Šiuo metu dirbu gimtosios kalbos mokytoja – padedu lietuviams vaikams, kurie mokosi švediškose mokyklose, nepamiršti gražios mūsų kalbos. Mokslo metams pasibaigus, pati žadu grįžti į studijas. Šiaip esu menotyrininkė, bet noriu įgyti dailės pedagogės profesiją. Labai tikiuosi, kad pavyks. Andrius yra mokslininkas ir dirba universitete, lazerių fizikos skyriuje. Vincentas eina į darželį.“
„Stokholme atsidūrėmė dar 2009-aisiais, nes Andrius gavo galimybę studijuoti doktorantūroje. O aš, palikusi darbą muziejuje, nusekiau iš paskos. Gyvenimas svetur man yra įvairialypis. Nesuprantu tų, kurie sako – „Lietuvoj blogai“, „niekada negrįšiu“ ir pan. Tarsi būtų tik dvi spalvos: užsienis – baltas, o Lietuva – juoda. Man ir lengva, ir sunku būti toli nuo gimtinės. O Instagramas man labai patinka. Turėjau privačią paskyrą, bet metų pradžioje pasidariau viešą iš visai nesigailiu. Smagu bendrauti su kitais, matyti ir būti matomai. Man pačiai labiausiai patinka dalintis fotografijomis iš muziejų, į kuriuos su Vincentu stengiuosi ištrūkti keletą kartų per mėnesį.“ Aš pati labiausiai laukiu puikių Agnės vaikiškų knygų iš užjūrio apžvalgų.
Su Londone gyvenančia Greta turėjau progą susipažinti tuomet, kai ji buvo internetinės vaikų drabužių parduotuvės „Cosy Clous Kids“ šeimininkė. Tačiau viskas pasisuko kiek kitaip. „Labai gaila, bet krautuvėlės veiklą sustabdžiau. Viskas įvyko greitai ir daug negalvojant, kovojant su stipria pogimdyvine depresija ir tam tikrais netikėtais praradimais, kurie taip išjaukė mano esybę. Tačiau šiuo metu galva ir vėl pilna naujų idėjų, nes ir pats kūnas bei siela jaučiasi daugiau pailsėję. Tik šįkart neskubėsiu. Leisiu sau sugyt iki galo ir užtikrintai.“
Gretos Instagramo paskiroje – ne tik fotogeniškiausių mano matytų vaikų – 6 metų Elenos ir 11 mėnesių Fridos – nuotraukos, bet ir labai atviros istorijos „Esu viena tų, kuri jaučiasi psichologiškai geriau atsivėrus ir nuoširdžiai parodžius tikrąją save – tokią neidealią ir komplikuotą. Esu 24/7 mama ir Steven, namų projektų braižytojo, žmona, šiek tiek išprotėjus dėl savo vaikų, visada neišsimiegojus, kovojanti su savo ligom, kartais kurianti (daiktus, eses, eiles), daug svajojanti, nemokanti gaminti valgyt, priklausoma nuo šokolado, atsargi vairuotoja ir teisybės ieškotoja (garsiai ir atvirai).“
Eglė yra žmogus, kurios kiekvieną fotografiją siųsčiau į konkursą. Bet ir be manęs, Eglė jas siunčia pati, neretai ir laimi. Jos fotografijose – du nenorintys užaugti berniukai – 8 metų Rojus ir 5-rių Leonas. „Ši paskyra yra mūsų dienoraštis. Jaučiu, kad kalbėti vaizdais man yra lengviau nei rašyti tekstus. Nuotraukas mes kuriame kartu su vaikais. Ne tik leidžiu, bet ir prašau, kad jie improvizuotų, siūlytų idėjas. Bendra kūryba mus suartina, man suteikia galimybę berniukus išvysti ne kaip vaikus, o kaip kūrėjus.“
„Intensyviai fotografuoti pradėjau prieš 3 metus. Prireikė šiek tiek laiko, kol supratau, ko noriu iš fotografijos. Save laikau šeimos fotografe, nes tikiu, kad man gerai pavyksta pajusti ryšį tarp žmonių ir tai užfiksuoti. Labai mėgstu buitinio realizmo scenas, kai gyvenimas vaizduojamas toks, koks yra, be „fotošope“ įpieštų šviesos blyksnių. Šiuo metu brandinu naujo ir jautraus foto projekto idėją, kurio metu norėčiau fotografuoti mamas, auginančias įvairius raidos sutrikimus turinčius vaikus.“
Jurgita beveik prieš tris metus atsikraustė į Lisaboną studijuoti grafinio dizaino magistro, bet viskas apsivertė aukštyn kojom. Pirmiausia ji su būsimu vyru atidarė savo agentūrą, kurioje užsiima dizaino darbais ir fotografija, tik po to baigė savo studijas, tuomet vedė ir šiuo metu augina 4 mėnesių dukrytę Emmą.
„Aš pati jau grįžtu prie darbų, todėl gyvenam visiškam chaose, kuomet reikia suderinti darbinius projektus ir motinystę. Svarbiausia – visi laimingi. Instagramas man patinka tuo, kad galiu rasti žmonių su panašiais interesais. O pati dažniausiai dalinuosi nuotraukomis iš kasdienio gyvenimo ir kelionių, nors nevengiu asmeninėje paskyroje pristatyti ir savo darbų.“
Mileta – vienmečio Majaus mama, Londone gyvenanti jau beveik devynerius metus. „Nors savo vyrą pažinojau dar Lietuvoje, čia iš naujo atradome vienas kitą bendrų draugų būryje ir ilgai netrukus nusprendėme sukurti šeimą. Vis kartoju, kad toks įsitikinimas ateina vieną kartą gyvenime, tad nieko nelaukę suplanavome vestuves, o iki jų likus savaitei, sužinojau jog laukiuosi. Tuo metu dirbau vestuvių vadyboje. Kaip būsimai mamai, tai buvo itin varginantis darbas, todėl išvažiavome pagyventi į Kambodžą ir Tailandą, pasimėgauti ramybe ir laukimu. Iki šiol manau, kad ten praleisti keturi mėnesiai, saulė ir mano poilsis, turėjo labai didelę įtaką Majui, nes negalime atsistebėti jo ramumu.“
„Prieš keletą mėnesių grįžau į mylimą darbą – „Frieze“ meno mugių organizaciją. Nors namų rutina buvo labai atsibodusi, į darbą grįžti tikrai neplanavau dar metus, nes kažkodėl galvoje kirbėjo paranojiška mintis, kad Majus bus per mažas eiti į darželį ar leisti laiką su auklėmis. O gal ir pati bijojau jį paleisti. Bet labai džiaugiuosi, kad netikėtai į Londoną atsikraustė mano mama, kuri teigiamai apvertė visos mūsų šeimos gyvenimą.“
Jei dar trūksta inspiracijų, čia – prieš metus mano išrinktos 8 mamos iš Lietuvos, o čia – prieš dvejus – 9-ios.
